O kodėl praleidau visa tai, nežinau. Gal gailiuosi. Manau, kad  taip. Siaubingas mano gyvenimas. Tai bent tada klaidos galėjau nedaryti. Bent tada.


Nu tikrai trūksta. Ir daabar jau bijau, tarsi siauru lynu eičiau. Gal ir gerai. Nukrisiu, nebereiks pergyvent.

Labai labai.
Neskaudžiai, bet nuoširdžiai. Tavęs.

Ne, aš noriu būti. Bet tik taip, kad manęs niekas neliestų, o aš galėčiau gulėti lovoje. Tebūnie sirgčiau. Sunkiai sirgčiau. Nes nieko nenoriu iš gyvenimo. Tarsi traukiuosi nuo jo. Tarsi bijau. Gyventi. Nuoširdžiai.

Pasikeitė žmonės. Nebesišypso. Aš irgi.

Gerai, kad žinome, ko mums reikia. Gaila, kad nesuprantame, kam mums to reikia.

Nežinau, kodėl, bet jaučiu, kad grožis žmonijai tampa svarbesnis už bet ką. Kas dieną vis stipriau, greičiau ir tvirčiau.

Paviršutiniški pasauliai žmonių, kurių pasauliai gilūs.

Juk sekluma gilumos neturi.

Laiptukais aukštyn - žemyn.
Galima ir stabtelti.
Matai. Laiptukus galima valdyti.
O laiko - ne.

Jis tik pirmyn pirmyn pirmyn

Eilinį kartą. KOdėėėėėėl. Bijau savo jausmų. Ir dar labiau, juos parodyt. KOdėėėėėėl.

Niekada daugiau. Jau šimtą kartų kartoju. Niekada, nieko panašaus. Bet tai nutinka jau kitą dieną. Ir taip skaudu dėl to. Labai negera. Nebenoriu taip. Labai norėčiau išsipasakoti, bet neturiu kam. Rodos, reikia artumo, bet jo ieškau ne tokiais būdais. Tai tarsi kompensacija, kad tiek ilgai gyvenu šalta širdimi. Jei ne širdis - tai kūnas. Taip masto šita šlykščioji būtybė.

Man to nereikia. Nebereikia. Ne, niekada nereikėjo. Aš noriu būti savimi, nes mano tikrasis aš yra labai turtingas, dvasingas, mylintis, švelnus. Aš tai žinau. Todėl užtenka ieškoti savęs purve. Iš ten niekada negrįši švarus.

Ilga kelionė. Kelionė. Joje neįmanoma išvengti paklydimų. Taip ir aš. Dar ieškojime. Skaudžiame. Bet jau daug ką supratau. Suvokimas padės atrasti kiek įmanoma teisingesnį kelią.