Aš stora!

Kiti džiaugias. Ir aš galėčiau būti tarp tų kitų.

kažkaip nebesitikiu nieko gero. nežinau, kodėl.

Šiandien ponai prašė jų netrukdyti,- mat jie užsiėmę naujo romano rašymu. Bet gi paskui, po pietų, vienas iš jų pasibeldė į mano kambario duris. Atidariau. Dideliam snukyje pasirodė šykšti šypsena:

-Mums reikia jūsų, ledi. Šiandien būsite mūsų mūza.

Aš paklusniai nusekiau ikandin, į didelę menę, kurioje su saulės šviesa žaidė plunksnose šokančios dulkės.

Juk nebūtina daryti klaidų. Visiškai nėra būtina.

Neišeik toliau, nei Tu manęs nebepajėgtum išgirsti. Skamba toji daina, ir tu rodos čia, stovi ir dainuoji man :) ir kambarys stebuklais prisipildo, ir aš tokia laiminga tampu. Iliuzija čia tik, bet nesvarbu. Ji realybę paverčia lengviau pakeliama :) Būk visada.

nelabai suprantu, kas čia apsimetinėja, kas yra veidmainis. Ar man artimas žmogus, ar svetimas. nebesuprantu, visai pasimečiau. geriau netikėti niekuom, tik savimi.

Rytoj man labai svarbi diena. Dvasiškai, susidūrimas su itin skaudžia praeitimi, su savimi. Bet iš esmės, rytoj tik grįšiu į praeitį, labai skaudžios žaizdos bus paliestos, manau, jos pradės kraujuot, ir kad vėl atstatyčiau dvasinę pusiausvyrą, prireiks nemažai laiko. Bet man reikia to chaoso, man žūtbūt jo reikia, nes siela apmiršta, man ištinka letargo miegas, kuris žudo, kuris slopina mane ir mano gyvastį.

nežinau, kaip atlaikysiu rytojų, bet teks jį atlaikyti.

Paskutinės dienos mano gyvenime yra labai emociškos. Viena diena itin džiaugsminga, o štai vakar - vienas didžiausių smūgių. Visiškai nebežinau, kaip gyventi toliau ir kaip elgtis, šiandien dar apsimetinėju, nes dar matyt pati negaliu patikėti, kas vakar įvyko, koks suvokimas atėjo. Galvojau išvažiuot iš karto, jau šiandien, pavyzdžiui, bet ne. Tai mano namai, ir aš turiu teisę čia pabūti, tik neprivalau kažko paisyti, tegul kiti paiso manęs. Aš dabar izoliavau save savimi, ir tegul niekas nesiartina, taip aš nieko neišduosiu, o svarbiausia neišduosiu savęs. Pasilieku čia, kad pailsėčiau, kad pasijusčiau bent kažkiek kaip visi normalūs žmonės.


Bet šūūūūūūūūūūūūūūūūūūūūūdas mano gyvenimas yra. Šūūūūūūūdas. Fak fak fak fak, kaip nekenčiu visko.

Lauk iš mano pasaulio! Aš valdau savo gyvenimą, dabar jau aš perimu savo gyvenimą, ir tik aš už jį atsakinga. Viskas, kontroliuoju save, kiekvieną savo žingsnį, pati sprendžiu kokius žmonus galima įsileisti. Tik aš pati žinau, kas man geriausia.

Sušiktas ir apšiktas mano gyvenimas.

Blemba, ir vėl...