Aš tą karvę, su gintaro karoliais ant kaklo, kada nors užmušiu. Jau seniai man niekas nekėlė tiek pykčio, įsiūčio ir agresijos kaip ta bestija. Hrrrr.... Atsirado mat naktinė plaštakė. Tik kad skraido kaip dramblys ir miegoti neduoda. Nejaugi jau visiems atrodo, kad eiti miegoti 3 valandą nakties yra normalu?! Ir dar tas ežys. Sutrauka nelaimingas. Irgi kirvio prašosi.
Kaip niekad jaučiuosi įžeista, o mano miegas pamintas.

Žydim =)

Ne-no-riu.
Atsibodo.
Bet viskas bus gerai.
Tereikia tai įveikti.
O kol kas griūt į lovą ir miegot. Nes miegui teisių nereikia. O vairuoti aš nebepajėgiu. Bent jau šiandien.

"Arkašono mėnuo". Pagal Turgenevą (Kuriciną). Išfiltruota per Sigitą Parulskį. Užkabino. Jau pusę knygos praplaukiau su pasimėgavimu.
Avižiniai sausainiai. Pagal Javinę. Platinama visuose prekybos centruose ir firminiame kioskelyje prie Naujojo Turgaus.
Varškės sūreliai. Ir kondensuoto pieno ilgesys.
Kuo aš tave maitinsiu?
Sankaba - užvedimo raktelis - veidrodėliai ir sėdynė - sankaba ir pirma pavara - sankaba ir gazas - gazas - sankaba ir antra pavara - sankaba ir gazas - gazas - sankaba ir trečia pavara - sankaba ir gazas - gazas...
Pati savęs klausiu, kodėl aš ne(be)rašau.

Liko savaitė. Laukiu. Atvažiuok greičiau. Aš tavęs labai pasiilgau. Labai...

Be sniego, bet su tavim. Net jei mus skiria 300 kilometrų.

Snieguotas ilgesys..

Akimirkos jautrumas. Savo ašaromis galiu niekais paversti visą vienos dienos likimo triūsą. Sėdi manyje mažas vaikas - įskaudintas ir įtūžęs, trupučiuką išgąsdintas, tebegniaužiantis purvinus kumščiukus ir žiūrintis ašarotomis akimis. Taip ir augu. Iš lėto. Ir man sunku, kad tau su manim nelengva. Gera, bet nelengva...

Atvažiuoju, o paskui išvažiuoti nemoku. Taip ir lieku. Kol rudeninius lapus netikėtai padengia pirmosios snaigės...

Geltonas ruduo. Su tavim.