Mes neturime problemų. Mes patys esame problemos.
Vėl skauda. Priėjai per arti - pasitrauk.
Ir atrandi, kad būna tokių momentų, kai mes negirdime vienas kito. Kai rankos nebeturi šilumos, o kartojami tie patys žodžiai pasidaro lengvi kaip pūkai, kaip pupų aiženos - pasakyti, lyg imti ir numesti pavėjui.. Nebevertiname to, ką turime. O ar ką turėjome?..
Išsivers pilnatis į delčią ir pamatysim, kas ir kaip. O kol kas laukimas ir bandymas tikėti, kad viskas bus gerai.
Dar nemiegi?

Du įveikiau. Liko trys.
Laukimas laukimas...

Vėl neišsemiamas ilgesys ir laukimas... Tik guodžianti mintis - jau šiemet kraustysiuos ten, kur mano širdis.

Pasižadu. Daugiau baltos neužsigėrinėsiu "atsuktuvu" ir su šampanu nemaišysiu.
Su Naujaisiais Metais ;)

Vilnius. Silpnas šaltukas. Einam susikibę už rankų.

Mūsų kūnai kartais neranda bendros kalbos. Babelio bokštas. Ir kuo aukštesnis statymas, tuo didesnis griuvimas. Žemyn.

Laikas bėga per greitai...

Taip šilta ir jauku. Kaip niekad. O gal kaip kasdieną, kurią praleidžiu su tavimi. Gera. Labai. Net jei ir sniego nebus. Ir nereikia. Pas mane taip balta...

Kokia tikimybė, kad šios Kalėdos nebus saulėtos?

Kokia tikimybė, kad šios Kalėods nebus saulėtos?