Pasilikti per nakt pasilikt nebyliu
bundant vėžėms numirusio kelio
ir išplėsti vyzdžių į tave negaliu
tekant upei laiku iš rytų kruvinų

šąlant žvilgsniui sidabrui išbyrant
ant palaukės dryžuotų beržų
klampios miglos į delnus sukrinta
iš vasario speiguotų naktų

pasilikusius trupinius lesa iš delno
juodo strazdo naktis alkana
jau žinau, kad ieškosiu anapus
savo laimės ir sapno greta.

neišvoliok dienų baltumo
speigai atlyžta
ir šąla kojų gyslos
šąla
atrodo naščiais vandenį
namo nešu nešu

kodėl tas takas slysta
šermukšnio uogas lesa
juodas strazdas
o akys smaragdu sutviska
kad rodos eglės skaromis užklotų
mano kojos šąla.

vakarais , kai užgęsta visos namų akys, norisi užsirakinti duris.
toks metas, baltų prieblandų laikas. nenoriu pranašauti tik jaučiu- širdimi gyvenimą glostysim, bet ar nebus tai per daug atvira atgaila?