pamečiau plunksną
priskridau prie upelio
kalbini žuvį
užberta akmenimis
tavo eisena
klausiu ar paėmei
tavo nusisukimą
žuvis sidabruoja
stebiu pašvaistę
jos išskrenda
gimti iš naujo

taškas

AaaaaaaaaaaaaaaaaAaaaa!!!

-

a            u

nuplėšia nuo savęs paskutinę skiautę juodo rūbo angelas visai šalia
laiko už rankos persisvėręs per turėklą balansuoja tarp čia-rytoj 
praneria raudonom rūdim margintą neries vamzdžio šedevrą
kurdamas skrajojantį olandą vagneris griausmingai kvatoja
paleidžia ranką ir leidžiasi bloškiamas į dangaus išklotinę
išjungiu radiją matau kaip slysta sienom kvėpavimas

nuplėšia nuo savęs paskutinę skiautę juodo rūbo angelas visai šalia
laiko už rankos persisvėręs per turėklą balansuoja tarp čia ir rytoj
praneria pro raudonų rūdžių nuėstą nėries vamzdžio šedevrą
kurdamas skrajojantį olandą lyg vagneris griausmingai kvatoja
paleidžia ranką ir leidžiasi nubloškiamas į dangaus išklotinę
aš tik išjungiu radiją ir matau kaip slysta sienom kvėpavimas 

kažkodėl sutampa: pasaulinė poezijos diena, tarptautinė miego, lėlininkų, rasinės diskriminacijos panaikinimo diena, dvylikta savaitė ir jaunatis, kuri pilnėja, jėėė, sveikinu visus su viskuo* 

ledo lytys upėje stumdosi lyg neramios moterys prekyvietėje

vėjas pritūpęs ant tvenkinio kranto išpučia žandus amūrai sau plaukioja
slysta nendrėmis jo švilpesys ūbauja garma su numestais akmenukais
nešančios ledo pilaites apsunksta žuvelių nugaros
į mūsų tylos apsiaustą jaukiai įkniaubęs snukutį
bando sušildyti spengiantį kranto paviršių
skersvėjis kovo pačiam vidury