m1+

nuplėšia nuo savęs paskutinę skiautę juodo rūbo angelas visai šalia
laiko už rankos persisvėręs per turėklą balansuoja tarp čia ir rytoj
praneria pro raudonų rūdžių nuėstą nėries vamzdžio šedevrą
kurdamas skrajojantį olandą lyg vagneris griausmingai kvatoja
paleidžia ranką ir leidžiasi nubloškiamas į dangaus išklotinę
aš tik išjungiu radiją ir matau kaip slysta sienom kvėpavimas