Ne. Dabar jau nieko nebesuprantu. Viskas yra prieš bet kokias logikas.
Tačiau viskam yra priežastis. Net jei tai ir nelogiška.
Klausimas.
"Kodėl gi jūs mūsų nemylite?"
Praėjo daugiau nei pusę metų nuo to klausimo, ir turiu pripažinti, kad tai vienintelis klausimas, kuris man dabar kyla. Tikslesnio nė negalėčiau suformuluoti.
Tas klausimas buvo sugalvotas prieš pusę metų. Tarsi išpranašautas, nors tada dar niekas nieko nežinojo.
Ar yra atsakymas į šitą klausimą? Viskas gi turi priežastį.

Dabar suprantu to pykčio priežastį.
Viskas. Tyliu. Tikiuosi, jog per daug neprisišnekėjau. Nelieka nieko kito tikėtis dabar jau.

Nedidelis, smulkaus sudėjimo paukštis. Gyvenamoji vieta nežinoma. Gyvenimo būdas - neaiškus. Gražiai gieda.
Mirtinai pavojingas paukštis. Standartinis užmušimo būdas - gieda tol, kol tu pamilsti, o tada nutyla.
Pamačius patartina laikytis saugaus atstumo ir neprovokuoti giedoti.

Meilė - tai lietus.

Jei paklausite, už ką jie myli kažką kitą, o ne jus, jie pasakys, kad "jei gali pasakyti už ką myli, reiškia tai ne meilė, o išskaičiavimas".
Tačiau jie ras tūkstančius priežasčių, už ką jūsų NEmyli.
Tada paklauskite, KODĖl jie jūsų nemyli.
Ne UŽ KĄ, bet KODĖl.

Kodėl anglų kalboje žodžio "įsimylėti" atitikmuo yra "fall in love"? Kodėl "fall" - įkristi, tarsi į kokią duobę ar purvyną?

Sekundei sustojau
Pradėjau suprasti žmones, kurie sako man pasiduoti. Jie gi negali kitaip mąstyti. Gi kaip viskas iš šalies atrodo:
Kažkoks radikalus nieko nenorintis girdėti tipelis sugebėjo tik per vienerius metus įsimylėti labai jauną merginą, ta jį savaime suprantama (?) atstūmė, ir užuot ėjęs ieškotis kitos, kuri jau po savaitės kartusi ant kaklo, šitas tipelis, kuriam į smegenis jaunystės hormonai tik muša, dar pilnametystės nesulaukęs jau vapa apie kažkokią "amžiną meilę", "pastovumą", aiškina kad be tos merginos atsisako gyventi, nu žodžiu kala chemikalai į smegeninę ir jis yra pusiau nesveikas įsimylėjelis, kuriam reikėtų skambinti į Jaunimo liniją ar eiti pas psichologą, nes gi šitaip mylėti negali. Nu juk negalima mylėti kito labiau už gyvenimą, čia gi nesveika. Tipeliui reikėtų susimąstyti ir pakeisti savo požiūrį į gyvenimą.

Nekaltinu, jūsų, žmonės. Jūs gi nebuvote manimi visus tuos metus.
Bet dabar, pažvelgęs į viską iš šalies, be jausmų ir emocijų, dar kartą suprantu, jog einu teisingu keliu. Svarbiausia, paties pasirinktu.

Ačiū, kad galiu tave mylėti, nepaisant tavo atsakymo. Ačiū, kad esi.
Vis dar Laukėjas

Kartais gerai yra pamiegoti.
Sapnuose niekas niekada nesako "ne".
Žmonės ten tiesiog neturi tos problemos. Ir labai stebisi, kad realybėje tokia egzistuoja.
Jie su lengva šypsena visada sako "taip", ir netiki, jog galima sakyti kitaip.
Visi.
Tačiau sapnai ilgai netrunka. Vėl, nežinia kelintą kartą, išgirstu tą "Ne".
Ypač kai paklausiu motinos, ar galėčiau neiti šiandien į mokyklą.

-Hey, 'z, I love you damn too much, can I kiss you?
-FY.
-Don't push it, 'z, I love you.
-FY!
-C'mon, 'z, I'll make it quick.
[Sound of kiss]
-Thanks, 'z, that was cool, wasn't it?
-FY!!!
-Anyway, 'z, don't you think love is a great thing?
-No.
-C'mon, 'z, don't be so cold.
-FY!
-Damn, it's so hard to love!

Ištrauka iš "Don't dare to love me".