Taip, Kaunas. Šitas gerai pažįstamas, (gimtasis) miestas. Nesuprantu aš jo, niekada nesupratau.
Miestas keistas. Neišsimiegojęs. Susiliejusių pilkų spalvų derinys. Traiškanotas. Pavargęs. Padengtas rusvai pilkų debesų. Gatvėse pasiklysta vėjas, nešantis mažas smėlio smilteles, kurios lenda į akis, plaučius, ir griaužia. Šlykštus išmetamųjų dujų, geležies ir sieros kvapas palieka kažkokias bjaurias nuosėdas gerklėje. Dulkės nusėda ant drabužių, gatvių, automobilių, ir po lietaus veliasi į gumulus, kurie vėjo nešami kaupiasi šaligatviuose.
Miesto gyventojai irgi pavargę, kaip ir miestas. Jie sėdasi į purvu apsinešusius savo automobilius, ir vangiai pajuda ryte į darbą. Nežiūri į dangų. Už šlykščiai pilkų, dujų prisikaupusių debesų pasislėpusi saulė blankiai, nenoriai šviečia, primindama žibintuvėlį su nusėdusiom baterijom. O žmonės važiuoja toliau. Paleidžia sankryžoj sausą automobilio vairą, ir krapšto traiškanotas akis, retsykiais sausai užsikosti.
Mašinų virtinė, paskendusi savo dūmuose, neskubėdama juda kažkur tolyn. Lyg jau pavargusi skubėt. Ir tos gatvės iš tolo primena didelį, mirštantį skruzdėlyną.
Pavasaris Kaune irgi labai keistas. Išblankęs. Išsausėjęs. Apsinešęs kažkokiu pilku smėliu. Nemalonus, kažkuo atgrasus. Netikras, neišnešiotas. Medžiai suskeldėję, negyvi, jų šaknys, atsimušusios į sutrupėjusias namų plytas, pavargusiuos džiūsta po žemėm.

Aš nesuprantu Kauno.

Jamam
[Pavasario motyvais]

Jamam

ech

aš tavęs irgi

Įdomu.... kaip jaučiasi tie, kurie gali pažvelgt savo žmogui į akis ir kartu patylėt?
Turbūt gerai.

Ne per seniausiai sapnavau Puntuko akmenį. Niekaip neįsikertu kodėl.
Brrr.... Geriau jau pabaisas sapnuot.

Profesionalus mėgėjas

Arti.... bet nepasiekiama.

Kodėl, na kodėl?

Nenu, visokių kūrinių gali būt, bet viskam yra ribos:

Muzikinis kūrinys gitarai, parašytas tonacijoje su 6 prieraktiniais ženklais. Kūrinį reikia groti perderinus VISAS gitaros stygas, negana to, su kapadastru, praktiškai visą kūrinį reikia groti užspaudus pozicijas su BARRE, arba kitokiom nesveikom pozicijom, vos ne kiekvienam takte reik atlikt trelį arba tremolo. Kūrinio ritmika - ne žmogui pagrot, sudėtinis 23/4 metras. Kas antra nata - išskaidyta į triolę arba į šešiolintinę. Pozicijos dažniausiai būna 9, 10, 11, kitaip tariant, gitaros grifo apačioje, kur neįmanoma padaryti BARRE (bet reikia). Kūrinys atliekamas nesveikai greitame tempe, net kompas nesugroja, pradeda kolonėlės šnypšt. Kūrinys trauktas iš interneto, nuskanuotas blogiausia kokybe, pusės lapo neįmanoma įžiūrėt, plius dar vietomis yra akivaizdžių, bet sunkiai ištaisomų klaidų.

Nežinau, koks idiotas sugebėjo parašyt šį kūrinį, bet jo įdėją supratau: parašyti kūrinį, kurio niekas negalėtų pagrot. Norisi keiktis. Ir kokio velnio aš bandau tai grot. Šio kūrinio vienintelis privalumas yra tas, kad jis yra gražus. O visa kita.... Ai, gal jau baigsiu, nes tuoj pasipils necenzūriniai žodžiai.