Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 16 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





2018-04-23 09:34
Baltukass

Droviuos ne dėl to kad noriu patikti

Labai paprasti žodžiai kad nori kažkam patikti..  Dėl kurių drovimės užkalbinti, dėl kurių ieškom žodžio kišenėje ir visvien išlemenam nesąmones. Bet ne patikti noriu ir droviuosi ne dėl to. Man rodos kad išties noriu jog žinotum ką galvoju, kaip jaučiuos- tai taip neteisinga kad net drovu :) bet visviena to noriu ir nerandu žodžių tinkamai tai išsaky.. Bet kartais ir be žodžių tai akivaizdu, bet žodis padėtų tau atsakyti
2017-02-28 00:52
Baltukass

Gal...

Žiūriu pasaką, senų ir naujų laikų, sekamą priešais mano akis. Nemirštančios vertybės ir mažas pasaulėlis, kuriame galiu pabūti nors trumpam. Nusišypsoti, atsimint, sunerimt ir pravirkt. Apsimesiu, kad joje apie tave nepagalvoju, tavęs neatsimenu, vėl susilaikysiu neparašęs, o sutikęs neišsiduosiu, kad nerimauju. Nors ir liks nepasakyta, o jei ir pasakysiu, vargu ar bus suprasta ar pateisinta- džiaugiuos galėjęs lyg iš pavasarinio šulinio vandens atsigerti jausmo tau, šypsotis žinutėms, nekantriai laukti atsakymo, nusiminti tylint ir vėl atsilošti ir atsiminti, jaustis kaltu, bet ir vėl... pasiilgti... puokštė jausmų, kuriuos lyg smilgų paklotės paviršių braukiu delnu, eidamas banguotu ir nenuspėjamu lauku. Tu tai čia atsirandi, tai pradingsti. Ir nors tai tik rūko migla, viduje džiaugiuos, kad žaist su degtukais taip jaudina. Malonus žaidimas taisyklių neturi, bet gyvenimas, deja... Tikiuosi atsitiktinumas mus atradęs vieną vakarą dar leis pažiūrėti žavingą pasaką ir ramiai, nuoširdžiai, nekaltai užmigti, taip kaip tai įsivaizdavau pačioje pradžioje iki paliečiau tave.
2017-02-24 22:34
Baltukass

Nostalgija

Kartais nostalgija yra žavi; kai tu iš niekur išdygsti ir atsišauki, bet čia pat už kampo ji skaudi, kai savo šiltų nuodėmių šešėlyje atsako iš tavęs neišgirstu.. Lengviau būtų pykti, bet nėra dėl ko.. Norėčiau tikėt, kad ir tu atsimeni, bet tu tiesiog nuėjai; galvot kad nori užmigt šalia.. tiesiog nuėjai į tylą.
2017-02-16 00:26
Baltukass

tik kelios akimirkos

Aš toks kaip visi, moku juoktis, moku pasakyt ir tikiuosi- išklausyti. Moku kukliai laimėti nepateisinamai suklysti ir tyliai pralaimėti. Dažnai žvelgiu aukščiau dangaus ir atrodo matau ten savo išgyvenimus, šypsaus jiem tiesiog lyg iš eilių nupaišytiems žvaigždėse! Bet... moku ir būti kaltas, po purškiančiu vandeniu liūdėti ir staiga pravirkti, linkstant keliams suprasti kokia iliuzija yra trapi ir dūžta į realybės sienas. Ir kaip realybė visada arti ir lydi mane, lydėjo ir lydės toliau. Koks esu neteisingas savo gyvenimui, kaip jo žaviausias skaras nerūpestingai paleidžiu pasroviui!!! Kokia tu tikra mano glėbyje ir visai kitam pasauly kai pasprunki susigėdus tolyn... dar toliau nei kad tave dabar matau, toliau nei buvom tik susipažinę. Aš žinau kad tai neturėtų būti tikra, žinau - blogai, žinau kokia to kaina, bet ko tenorėjau, tai uždengti etiketę ir žiūrėti į tą šviesią palaidinę ant tavo pečių, žavėtis blizgesiu tavo akyse, lūpų karščiu, tavo šiluma ant savo krūtinės, tavo miegu mano glėbyje.. kiek toliau nuo realybės, tomis trumpomis mudviejų akimirkomis..
2017-02-05 01:35
Baltukass

Kai suklysti...

Ir net kai kalbam apie tuos pačius dalykus-tokie esam akivaizdžiai skirtingi, net ne tada kai reikia ir ne taip kaip norėtume. Aš kiškis bailys, kuris nebijo nieko, tu drąsioji Didžiojo vakaro ledi, kuri kartais pabūgsta tamsos. Tu nė nežinai kokie kvaili dalykai mane laiks nuo laiko sugraudina, o aš nesuprantu dėl ko kartais tu nusimeni ir vėl šypsaisi.. Laikas dar neleido to pažinti, o gal tai visada ir liks taip magiškai nepažinta, o mes leisime sau to nepaklausti ir nepapasakoti. Net nežinau kada nustosiu žiūrėti į mirksintį kursorių, galvoti ką tau rašyčiau, šypsotis, susirūpinti ir susilaikyti tau to neparašęs... Mėginau tau sakyti, kaip save pažįstu ir turiu vieną kitą burtažodį apsiginti nuo šildančios mažytės, nerimtai besišypsančios ugnelės viduje... dabar guliu tamsiam kambary ir žaviuosi tuo kaip vis dar moku suklysti.
2017-01-23 17:52
Baltukass

Chi

Eilinės dainos ausinėse lydi mane tyliose gatvėse, mieguistą vakarą ar tolimam viešbuty… Prisižaidęs su ugnimi jose bandau atrasti, kažką kas kiek ilgiau užlaikytų tave mano mintyse ir leistų mėgautis akimirkomis, kurios dabar atrodo tokios žavingai trumpos, maloniai uždraustos. Nieko nerasdamas melodijose, jaučiu, kad tiesiog laikau popierinę snaigę delne ir šypsausi tuštėjančiam ofisui, traškančiam po kojomis sniegui, praeiviams metro ir gatvės šviesoms, skaičiuojančioms mano tolyn nueinančius žingsnius.
Nesaugus, neatsargus ir vargu ar išvis kontroliuojamas noras vėl išgirsti tavo kvėpavimą dar ne kartą pakiš man koją. Žinau.. Bet vėlgi šypsausi, nes atsimenu, kaip mano atvirumas tave ir glumino, stūmė ir vėl traukė. Mažytis, malonus chaosėlis, „kutenantis pilvuką“ ir joks gydytojas nepasakys kaip pasveikti. Ir dar painiau, kai pasveikti nesinori, o norisi laukti žinutės, kito žingsnio, kito susitikimo, kito tavojo „chi“...
2016-07-26 00:36
Baltukass

Tu visada kažkur šalia

Vis galvodavau ar kada atsimindavai mane.. Mus.. Galvodavau ar žinai kad tu nuolatos, bent trumpam, aplankai mano mintis. Negaliu atsidžiaugti gauta galimybe, mažas, tave vėl sutikti. Sakai jaudinuos, o aš manau, kad laikiausi labai labai šauniai. Vidus tiesiog panikavo! Tiek daug, tiek daug viduje šilumos tau, tiek nuoširdaus džiaugsmo tave vėl pamačius, taip gera buvo žiūrėt tiesiai į tave, į tavo akis, kurios vis dar dega gyvenimu, nelengvu, bet tokiu, kokį pati savo jėgom stataisi, tvirtas gal kiek išvargęs bet toks artimas žvilgsnis. Kaip gera buvo tavęs atsiprašyti, kaip norėjau kad tai išgirstumei. Dėkoju kaip benamis gavęs išmaldos už mudviejų paprastutį susitikimą. Labai buvau tavęs pasiilgęs ir lyg žinodamas niekšelis likimas mus dar kartą suvedė. Vis dar atsikvėpdamas į vėstantį vakarą ir pakeldamas galvą į žvaigždes atsimenu mus, žiūrėdamas į nuotraukas, klausydamasis muzikos ir tyliai svajodamas šypsausi, nes tu esi žmogus pakeitęs mano gyvenimą ir pasėjęs jame giliausius jausmus, kuriuos akimirkomis kaip ši paslapčia vėl išgyvenu.
2014-08-21 23:06
Baltukass

Labai gaila

Ir visgi labai gaila, kad negalėjau deramai atsisveikinti. Taip, lyg būčiau senas geras draugas. Viską paaiškindamas ir šiltai besišypsantis. Tas, kuris linki laimės, kuris nebijo šiltai apkabinti ir gražų žodį pasakyti. Negaiščiau laiko pasiteisinimui, tiesiog kelias eina tolyn, o aš neatsisveikinęs lyg nerami dūšelė, vis susikrimstu, atsigręžiu į tave- lyg į  miražą- kaip nederamai teko atsisveikinti.. atsisveikinti be atsisveikinimo.. Niekada nemėgau tylos, o net sudie pasakyti nebėra kam. Matyt ilgam neprisėsiu ir prie šio dienoraščio... tiesiog jame palieku tau žinią, kurios matyt niekada neperskaitysi: mano gyvenimas pasisuko taip, kad nebegaliu matyti tavęs. Neatradau tinkamų žodžių pateisinti mūsų pažintį savo žmogui. Esi man svarbus žmogus, visada toks buvai. Nereikia man nei meilių nei nemeilių. Yra kaip yra. Aš nei geidžiu, nei raunuos plaukus- viduje aš ramus, mano kelias aiškus. Liūdna kad nesugebėjau nupiešti mūsų draugystės teisingai, o ilgainiui labai sunku buvo net užsiminti apie praeitį. Žmonės nelaiko žodžių, prašneko kaip sunku man buvo kai netekdavau tavęs ir vėl vildavausi... Ir viso to kas buvo prasmingumas ir gilumas ją labai skaudino. Nei teisinga nei neteisinga, bet aš noriu ją apsaugoti (tegu ir nuo jos pačios baimės). Myliu ją ir turiu ja rūpintis. Ji brangiausias man žmogus. Tik kartais sunku ją tuo įtikinti. Pasiilgsiu tavo kikenimų :)
Tavo draugelis :)
2014-08-21 00:47
Baltukass

Nelaikyk nuoskaudos

Aš šypsojaus, tau tylint žinutėje... Nes tai buvo geriausia, ką galėjau išgirst. Ačiū už tai kiek supranti mane ir atleisk už tai ko nepateisini. Tiesiog gesinti gaisrą kiekvienam žodyje pavargstu. Pasiteisinimai dėl dalykų kurie galbūt galėtų būti... Gyvenimas tavo matyt susiklos ir be mano draugystės. Man gaila. Kartais net pagalvoju kad gerai jei supykai... žinosiu kad negaila apleisti draugą - niekšelį...
2014-07-15 21:52
Baltukass

Laukinei gėlei

Nuvilnija nerimas ir ilgesys žiūrint pro langą. Kaip Dievas sukūrė pasaulį per septynias dienas, aš jį sukūriau per tris. Trys dienos lyg laukinių gėliųų magija. Šiandien tokia ryški už lango, ant sienų, šaligatvio, mintyse, širdyje... Ilgesinga daina, puodukas arbatos, tušti namai ir gilus atodūsis, žiūrint į vakarą, į vaikus besivaikančius kieme kamuolį- tokie mažyčiai, tokie mažyčiai..


1 2 3 4 --- 6 --- 8 --- 10 --- 12 --- 14 --- 16 --- 18 19
[iš viso: 182]
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą