Vis galvodavau ar kada atsimindavai mane.. Mus.. Galvodavau ar žinai kad tu nuolatos, bent trumpam, aplankai mano mintis. Negaliu atsidžiaugti gauta galimybe, mažas, tave vėl sutikti. Sakai jaudinuos, o aš manau, kad laikiausi labai labai šauniai. Vidus tiesiog panikavo! Tiek daug, tiek daug viduje šilumos tau, tiek nuoširdaus džiaugsmo tave vėl pamačius, taip gera buvo žiūrėt tiesiai į tave, į tavo akis, kurios vis dar dega gyvenimu, nelengvu, bet tokiu, kokį pati savo jėgom stataisi, tvirtas gal kiek išvargęs bet toks artimas žvilgsnis. Kaip gera buvo tavęs atsiprašyti, kaip norėjau kad tai išgirstumei. Dėkoju kaip benamis gavęs išmaldos už mudviejų paprastutį susitikimą. Labai buvau tavęs pasiilgęs ir lyg žinodamas niekšelis likimas mus dar kartą suvedė. Vis dar atsikvėpdamas į vėstantį vakarą ir pakeldamas galvą į žvaigždes atsimenu mus, žiūrėdamas į nuotraukas, klausydamasis muzikos ir tyliai svajodamas šypsausi, nes tu esi žmogus pakeitęs mano gyvenimą ir pasėjęs jame giliausius jausmus, kuriuos akimirkomis kaip ši paslapčia vėl išgyvenu.
2017-01-17 14:03
Ne- kūrinių jau senokai nelipdau ;)
2017-01-17 12:32
Ką slepia šie švelnumu alsuojantys žodžiai? Kūrinį ar...