Kaip uz lango niuru, oras apsiblauses... visai nelaukia mano zingsniu... bet as laukiu jo- slapio, tamsaus, surugusio savo pasaulio. Kas kad siandien ne viskas taip kaip parasyta pasakoj, ne taip kaip turi buti... Kiekviena diena pakelciau antaki ir atrodo rasciau del ko siandien tau nusisypsot, rasciau bedugni sulini is kurio galeciau dar pasisemt kantrybes... dar laseli... ir vel tave apkabinti... stipriai stipriai, svelniai svelniai. Kaip tuos kartus, kuriuos dabar ziuredamas i lubas ir atsidusdamas atsimenu...

Jei as galeciau pasakyti- va viskas jau baigesi as esu apsisprendes zmogus, vel turbut man auksciausiasis pagrumotu: nu nu nu ir tekstu i veida naujiena, nuomone, aplinkybe, kurioje paraudusiais zandais nuleisciau galva isskesciau rankas ir pasakyciau:nezinau... nezinau... bet diena kai tave pamirsiu padeksoiu pasauliui... uz diena, kada tave pazinau per amzius liksiu skolingas likimui... Ir pasaulio kraste ir savo mintyse as tytliai tyliai vis istarsiu salia tavo vardo: aciu tau...

Ir ateina ta diena, kai svyraves i kaire i desine staiga sustoji ir horizontas nesilieja- tu matai savo kelia... zenk i prieki, nebijok... ten tavo lukesciai svajones, tavo duobes, tavo pakylimai ir paklydimai... tik nestovek... tik nestovek vietoj...eik..

Somtimes it feels like the world's on my shoulders
Everyone's leaning on me
Cos sometimes it feels like the world's almost over
But then she comes back to me

Diena kai suprasi, kad nuveikei kazka svarbaus, zengsi zingsni toliau ir nustebsi, nes kad ir kaip aukstai iskelsi galva- tu nieko neturi, be to kam tai galetum parodyt, be to su kuriuo galetum tuo pasidalint- kalnu dziaugsmo, asaros stikline uzkanda gyvenimo prasmes ir beprasmio liudesio, kai zvelgi be jegu i tuscia gyvenimo musio lauka, i tuscia pergales lauka, kuriame jau nebera ka beveikt, o zengti toliau-milijonas keliu.

Baltukass
Viena
Sušalus pasviro ir metai pabiro,
Atmintis šaltiniu po kambarį tiško.
Dilgėle čaižė atmintį vyras,
Žiedą lyg pantį ant piršto užrišęs.

Veidrodį glostė ne laukas rugių,
Ne smėlis šilkinis pajūrio,
O šukėmis smigo žiluoju sniegu
Ir raukšlėtu dirvonu pakrūmio.

Jau balsas girgždančiais ratais
Lyg bėgiais dardėjo slenksčiu.
Pro plyšį kišenėj byrantys metai
Pasišaipę sulindo į žiurkių urvus.

Turtingas jos stalas tuščiom taburetėm,
Lyg gavėnios bijąs nebeloja šuva,
Dienoraščio puslapiai tyla nužymėti
Ir vėl duonos riekė nebus atriekta.

O metai lašėjo ir spaliais byrėjo,
Ir kojas uždangstė puriena lengva...
Lelijos pražydo, kai ji įtikėjo:
Dienoraščio jau knyga užversta.

Paziurejes i mane vargei pasakytum, kad siandien valgiau vista, vargei ar pasakytum, kad isvis kazka valgiau... Kam issunki is manes viska, ar verta atiduoti tiek, ar verta neimti? Fuck up all... Klausk cia neklauses, visvien kiekvienas savy esam apsisprende, ka ,uz ka, ir ant ko padeti. Telieka kito nuomone tam, kad butu su kuo pasigincyti arba priimti jo gera sprendima ir gailetis, kad nesi stiprus ir visazinis.

Bet tai prie ko cia ta vista?..

Du dalykai:
Pirma:  Tai kas jau pazinta, tas nera informacija...
Antra: O ar man pakeliui su mano gyvenimu?

04:03 man liko apie5val pabaigt programai... Nzn kaip cia suspe, akys pirstai ir valia jau pavargo... Kartais zingsneliai i prieki buna tokie mazi..

Eini  gatve is gan prestizines darbovietes ir gal ne tiek prestizinio darbo ir isgirsti: "Gyti!.." Atsisuki o prie taves prieina mergina, nepazystama, niekuom neissiskirianti, tik kiek netvarkinga...Is leto nusiimi ryskius tamsintus akinius.."Taip jau geriau..." Norisi paklaust- ar mes pazystami-, nes akyse merginos nesi mates.."Man geda, bet..".Galvoji- o as po naktines pamainos, darbe pravalas-.."Man geda, gal galetum kiek paremti...". -Dieve, jai daugu daugiausia septyniolika...-"As dvi savaites gatveje". -Juk negaliu jos priglausti, kaip kaciuko is gatves-.Sakai: "as neturiu grynu", ir kiseneje pabarskini centus, piniginej spausdamas 60 litu ir kreditine su pervestu atlyginimu..."Bent lita" ir pazeri jai centu kruva. -juokinga, net geda, kad ten neisimaise litas ar koks kitas kiek stambesnis nominalas-. "Na lito ner, neturi gal daugiau".-Turiu-. Atsakai:viskas kreditinej, neturiu grynu. -skubu, as tikrai skubu (bandai save itikint)- "tai gerai nupirk, bent valgyt"...:skubu...ir ji nueina, o tu atsisedi stotelej, uzsidedi akinius, ja jau beveik pamirsai..-kokio velnio as ten susimoviau, tas darbas mane ir numarinti gali-. Autikas!!! ilipi...stotele, kita...islipi, bet ne savo stotelej, koja uz kojos pradedi eiti atgal, imi begti... Akimis dairais, prastai apsirengusios, bet gatves dar nesuniokotos merginos..-ji juk valgyt prase-...-jai pinigai ne cigaretem, narkotikam, alkoholiu ji nesmirdi-...-jai as galeciau siandien padet- aikstelej-NER. Stotelej- NER! Parduotuvej-NER!!! NIEKUR NER!!! Tik uzklausti praeiviai pasako: ji berods i autobusa ilipo.-As jau jos nebepagausiu -Ir viduje supranti, kad paleidai is ranku proga padaryti kazka, ka sau po metu galetum pasakyt: va as padariau ir i ka galetum atsiremt, kai taves paklaus: Ar tavy yra bent kiek zmogiskumo?

Nepadarykit tokios klaidos ir jeigu prie jusu prieis sviesiaplauke panele, jei jums pasirodis, kad jus ji saukia vardu ir paklaus ar turi lita... Nenueikit ir pasiulykit jai kartu perkast picerijoj ir butinai Nupirkit ledu ir socia lazanija nuo manes!!! nuostolius atsilyginsiu, pasakykit jai, kad gailiouos, jog neatsakiau, kad paziurejau pro pirstus, kad vaziuodamas namo, pro langa jos jau nebepamaciau..

citata: "na ka as gal pasakyt...informatikas lieka informatiku...o paskui niekuo su babkem kisene". 2005 11 05
Gal as neklydau..