Kai nenori kažko išsakyti, bet savy turi net per daug - belieka šypsotis.
Kai mėgini pagirti suknelę, bet nukrypusios akys viską išduoda- belieka šypsotis. Kai viską išsakai ir atsikvepi tyliai- belieka šypsotis...

Mažas ir menkas netikėtumas šilčiau už prabangų blizgesį. Atrodytų lyg žingsnelis į priekį, judant link pabaigos, bet vėlgi šiltas ir smagu, kad persisunkęs gerumu.

Neapsunkiname savo dienų beieškodami savo alternatyvaus gyvenimo kelio. Einame pasirinktuoju ir stengiamės dėl to nesigailėti. Vienaip ar kitaip, anksčiau ar vėliau jis karts nuo karto išsišakoja šviežiais ir neišmintais keliukais Krekenavos pievose, Krokuvos laukuose, Kernavės pakalnėse.
    Visi keliukai yra mūsų- tiek pagrindiniai tiek šalutiniai. Džiaugtis ir atminti visus juos- ne pareiga, o privilegija. Šypsokis tam kas supa Tave, nes tai galbūt taip nepaprastai laikina, bet tuo pačiu aukso dulkėmis visada guli mūsų atminties lentynose, ant paslėptųjų skeletų spintose.
    Ir taip lengvai žaviesi paprastumu, kai aplinkui viskas ima sudėtingėti. Tiek nedaug reikia pažinti, pasakyti, tiek nedaug tikėtis ir klausinėti, kad baltosios Vilniaus-Kauno juostos atrodytų taip magiškai žavingos, žaismingos ir patylomis mįslingo.
    Kažkas nesuprantamo ir tikėtina- sunkiai pamirštamo visa tai supo...
O ko šiame margame gyvenime daugiau ir reikia? :) Galbūt tik to nepamiršti ;)

Pykti- beprasmiška.
Laukti- beviltiška.
Tikėtis- neišvengiama.
Užsiminti- privaloma.
Nesikrimsti- norėtųsi.
Susitaikyti- būtina.
Kerštauti- sveika.
Išeiti- įmanoma.
Negrįžti- irgi.

Kaip ten kartais sakoma- "Нет Вестей С Небес", o kartais reikia pasakyti ir "Надо больше пить"... Ir vienas ir kitas būna dienos, savaitės, rečiau- mėnesio moto. Bet visada reikia atsisukti į save ir suprasti jog tai arčiausiai tavęs šiandien ir jog tau pačiam su tuo visu pakeliui... Klaidos gyvenime neišvengiamos- bet ateina laikas kai lipdamas į viršų grumstuotu savojo Everesto serpentinu priėjai pakraštį ir supratai kad visas kalnas tebuvo- rampa, o dabar įsibėgėjimas baigėsi- laikas šokt, kilt, kaip sakoma "Leave Out All The Rest", "Закрой за мной дверь" "išeinu"...
Ir kur benusileisi (einamasis gyvenimo etapas tave nuleis...) visada nuleidžia, bet tai visviena- neišvengiamai bus aukščiau nei kad esi dabar. Ar sėkmė ar nesėkmė- pagalvok, kodėl dabar esi aukščiau? Manau nesunkiai suprasi, sustiprėsi ir gyvenimo kareivukas vėl kils, pasaulis vėl linksmai prieš tave kariaus, o tu jį net pralaimėdamas - nugalėsi!

Gal tai ir yra optimistas...

Galėčiau nuversti iš sosto informacinių technologijų asą, galėčiau apkvailti seną kalvarijų gudročių, suprasti realetivumo teoriją...
Bet, po galais, kaip niekad nesupratau matyt ir nesuprasiu moterų.
Pamėgink jas pasverti pamatuoti protu, rasti logišką ir teisingą atsakymą į sentimentaliai mestą provokaciją ir prašausi, atgalios sulaukdamas išraiškingo ir daug paaiškinančio "Pfff..", "Aaai...tiek tos..." arba "Daryk kaip tau geriau..."...
Pamėgink į provokaciją atsakydamas pasiduoti sentimentalumo ir jausmų valdomam atsakymui, staiga pamatysi kaip išsipučia viena tavo pašnekovės akutė ir keistai pakreipiama lūpa- likai nesuprastas, dar gerai kad pirštas nepakyla iki smilkinio pasisukinėti. Tada pagalvoji, kad atsakymas "Daryk kaip tau geriau.." gal visia ne toks ir blogas, o "Pff.." išvis pasaka būtų...

Gal kas žinot kaip apskaičiuoti paprastumo maksimumą bendraujant su moterimi?

Kaip gera, kai tarp mūsų viskas paprasta... ir nieko nereikia gliaudėti iki begalybės jau paskaudusiais pirštais...

Šokoladas su pačiais didžiausiais lazdyno riešutais...

Trinu delnus ir šypsaus :) chi chi... reikia šokolado su pačiais didžiausiais lazdyno riešutais... Dideliausio puodo arbatos, jaukiausiam vakarui... Norah Jones ir mmmmmm looks like morning in Your eyes (mm).. saldu..
Žinau ne ilgam bet dar valandėlę- that's for sure!

Vien puodukas arbatos ir Tu, nemiga ir filmas, netikėtas šokoladas ir ramus pokalbis... Tavo miegas ir mano ankstyvas pakilimas.
Maži stebuklai, per retai aplankantys, bet taip švelniai persisunkę draugiškumu, padeda pratempti dar vieną, dar ir dar vieną dieną. Ir nejučia laukti, kol vėl Tave pamatysiu...

First they ignore you, then they laugh at you, then they fight you, then you win.

Juokis juokis.... :D