Jaučiu kaip žolės lapeliai, smiltimis nubyra mano tarpupirščiais. Sausas vakarų vėjas išdžiovina džiaugsmo ašarų takelius mano skruostuose ir tenka pramerkti akis. Metas kilti. Nei troškulio, nei sumišimo, nei bejėgiškumo. Mano miražas - pats nuostabiausias giliai lieka mano krūtinėje, upokšniais ir žiedais lieka spindėti atmintyje. Mano atsisveikinimo mostas lengvas, bet iš visos širdies. Mano pėdsakas - savas ir nesumeluotas, paliekamas nelengvo žingsnio, bet judančio pirmyn. Slapstau vienintelį nerimą savo akyse- miražas buvo vienintelis tikras dalykas, kuriuo nereikėjo abejoti, o tiesiog ramiai tikėti.

Iš toli pamatęs miražą gali užsimerkti ir nusisukti, atsisukęs jo nematysi ir ramiai toliau brisi per dykvietes. Visai kitaip jautiesi, kai lydi jį akimis kol prieini prie pat. Jauti jame trykštančių krioklių vandenį gaiviai plaunant tavo skruostus, delnu brauki vešlios žolės viršūnes ir išsitiesi gyvebe alsuojančioje žalumoje, plaučiais godžiai trauksamas į save rasotą nuo šalia tekančio gyvybės upelio orą. Leidi sau trumpam užsimerkti, bet pirštais gaivališkai laikai įsikibęs dar taip nedrąsiai besistiebenčių atžalų, kad tarpupirščiuose jauti nubėgant ūgliūkų syvus. Esi ne vienas... Ir visa visa aplinkui tampa taip tikra, kad jauti kaip širdis nurimsta įsisiūbuodama jaukioje linguojančios ramybės oazėje, apsupta gyvasties alsavimo ir gyvenimo šurmulio pusiausvyros. Lengvu ritmu pajunti plasdančią širdį ir nesinori atsimerkti...

Prieš miegui užmerkiant akis, aš tyliai nusišypsau, taip kaip kartais šypteliu atsigręždamas į tave nuo kelio. Užsimerkiu ir tarsi rankoje jaučiu delnu bėgiojant tavo pirštus, užgęstant šviesoms aš ramiai atsikvepiu lyg būtum šalia- labanaktis mažiau :)

Lyg užrištomis akimis einu ten, kur nesu buvęs. Mieloji mano, stovi šalia ir šneki telefonu, o aš tik laukiu ir tikiuosi, kad ten kur neša mane mano gyvenimo srovė nebus daug skaudžių akmenų nei man nei tau.. Bet panašu, kad upė banguoja, o srovė stiprėja, sunku išsilaikyti ant vieno plausto. Atsiranda jame daugiau žmonių... Kaži kaip seksis plaukti toliau- niekada taip negyvenau, bet ir negaliu pasakyti - kaip toli ar arti esu aš, tu ar mes... Krutini nosyte ir nė nenumanai, kokios mintys sukas many.. Žinau kad paskaitysi, bet tai nesvarbu :) raudoni nagučiai, nesulaikoma šypsena, blizgančios akys ir visada pilna burna žodžių, kurie lekia atrodytų kaip iš pypkės :) strakalas, niekada nestokojantis vaikiškumo :) sunku ir pačiam išlikti rimtu šalia. Skanios arbatos :) smagu kad užsukai :) visada smagu

Tiek daug veidų ir tik viskam nurimus pasirodo tikrasis, tik tada tikrai ir nusišypsau.

Mūsu naktis uraganais gali patalus draskyti, akys verti kūną, švytėti gesmu. Rytas mūsų valiūkiškai šiltas, ramuma nuliejantis brėkštančią miglą. Diena rodos nebus nuspėjama jau niekad, šypsenos ir rūpestis, klaidos ir jas lydintis juokas. Vakarai palydėti netikėto apkabinimo- patys mieliausi, jaukios kalbos nunešančios į nebūtas vietas... ir nereikia stebuklo, ir tu ne stebuklas, ir aš nesu. Bet ta mūsų netobulybė, man tokia tobula :D

.....t......t..........k.......t...t...tu...k....tuk........ ttuk...tuk, tuk, tuk..TUK TUK!!! :)

Dienos keičia viena kitą, keičiasi ir metai ir kartais atrodo viskas vyksta nelabai paisant mūsų valios ar principų. Viduje mažytis kompasas, kuris ir tamsoje parodo kryptį. Lengvumas tarp kalėdinių dovanų, šokiai ir žaismingos dainos. Atsitiktinumai ir galbūt noras nulėmęs kad sutiksime kartu Naujuosius... Viskas persipina į bemiegį vijurką, į vidurnakčio beprotybę ir aistros gaivališką šėlsmą, pritvinkę jausmų ir ugnies, viskas maišosi ir apsuka galvą, kai nevalingai šsprūsta patys droviausi žodžiai...
[...]
Freedom's when
You have to leave
But you decide to stay anyway
Think i'll try to get some sleep
I know we'll find our way one day
Visions of my lifetime
Everytime I think of you you're just a kiss away

A scent of you
Comes like a wave
Takes me back to lazy days
Endless talks about a plan
Syncronizing silences
Still don't get the drift
How love could make us scared
Why did we hesitate
[...]
Pastaruoju metu... labai labai

Kartais draugą labiau vertinam ne už teisingą nuomonę, o už dideles ausis.

Sako Kalėdos tiesos metas.. Ir labai daug tiesos pamačiau šiemet.
Nepamiršk.

Tada kai turėsi išeiti, tu pasiliksi ir tyloje mūsų planai susilies į vieną, kaip pačiais nerūpestingiausiais laikais. Žinosiu, kad tai Tu. Ta, kuri šiandien dar neturi vardo.