Paprastumas yra mūsų kiečiausios plytos :D

Mūsu naktis uraganais gali patalus draskyti, akys verti kūną, švytėti gesmu. Rytas mūsų valiūkiškai šiltas, ramuma nuliejantis brėkštančią miglą. Diena rodos nebus nuspėjama jau niekad, šypsenos ir rūpestis, klaidos ir jas lydintis juokas. Vakarai palydėti netikėto apkabinimo- patys mieliausi, jaukios kalbos nunešančios į nebūtas vietas... ir nereikia stebuklo, ir tu ne stebuklas, ir aš nesu. Bet ta mūsų netobulybė, man tokia tobula :D