vasaros pranyksta -
tik tvarsčiai
suodini ir paklaikę
nusidriekia tolyn
į rudens krematoriumus
ir žiemos kolumbariume
užpildoma dar viena niša

Merginos su berankoviais marškinėliais yra baisiai seksualu.

Merginos su berankoviais marškinėliais yra baisia seksualu.

Ir štai tu vėl pasirodai mano sapne. Kalbamės apie nereikšmingus, banalius dalykus. Tavo veide įžvelgiu strazdanas, nors ten jų niekad nebuvo. Išsitrauki kažkokį paketėlį, primenanti vaistų lapelį, pilną prieskonių ir rodai tai nepažįstamajam šalia.

Amžinasis klausimas: ar žvirblis rankoje geriau už briedį girioje?

Taip, kartais norisi „nuplauti, išvalyti viską švariai, kas buvo”. Bet supranti, kad jei išvalytum, tai nebūtum tu - būtų kitas žmogus. Ir turbūt - visai tau neįdomus.

Tikriausiai muzika yra aukščiausias, dieviškiausias kada nors egzistavęs dalykas, žmogaus dieviškumo įrodymas. Muzika tavęs neišduos, tik muzikoj rasi paguodą, viltį ir įkvėpimą. O taip pat saldų liūliavimą ir tvirtą petį.

Ir štai ir vėl matau tą pačią viziją - atsikeliu ryte, saulė plieskia neįtikėtinai kaitriai. Tai - vasaros rytas, vienas iš tų vasaros rytų, kai išėjęs į balkoną jauti kelionių dvelksmą, iš pradžių liečiantį tave automobilių sukeltais šuorais, vėliau - kalnų ir jūros kuždesiu. Nedaug beliko.

Verta gyventi ir nėra ko apsimetinėti, kad nėra gyvenimo prasmės. Juk ji mumyse, dieviškoji kibirkštis. Kartais netikėtą jos proveržį gali pastebėti akyse. Jos liepsnoja prisimindamos Prometėją. Gal šmėsteli senieji laužai labai retai, gal tik sekundės dalį, bet negalima nuneigti - jie dega ten, kažkur giliai viduje, po vartotojiškumo, konformizmo, cinizmo, chamizmo ir kitų protingai pavadintų bjaurasčių luobais.

The future seems extremely bright indeed, with lots of possibilities ahead - big possibilities. Like the song says, "We've just begun".