Ir štai ir vėl matau tą pačią viziją - atsikeliu ryte, saulė plieskia neįtikėtinai kaitriai. Tai - vasaros rytas, vienas iš tų vasaros rytų, kai išėjęs į balkoną jauti kelionių dvelksmą, iš pradžių liečiantį tave automobilių sukeltais šuorais, vėliau - kalnų ir jūros kuždesiu. Nedaug beliko.