Vienatvė visu gražumu.

Why does it always seem I need that girl?

Keistas keistas moterų skonis.

Aš kartais pagalvoju, ir juokinga,
Kad visad gali būti, bet nebūna,
Kine per nespalvotą seną filmą
Poezija ant mano seno kūno

Sumišus su veikėjų dialogais,
Pamišus nuo degtinės arba vyno,
Pardavus sielą elgetoms ir ponams,
Įsimylėjus truputį Šekspyrą.

Juokinga, nuobodi ar banaloka,
Žalia, bespalvė, panaši į sausį,
Kažkam patinkanti, kažkam keistoka,
Bet mano Viešpatie, ir vėl maišausi,

Kur baigiasi siužetas ir kur tęsias
Nuvalkiotas ir suodinas gyvenimas.
Turbūt iš giminės trečiosios sesės
Esu, todėl poezija vaidenasi.

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-03-04-rasa-mileryt e-eilerasciai/59037

Pavasaris. Kaip nesudegti?

Keistas liūdesys tavajame veide, Nepažįstamoji.

Pavasaris, kai toliau beviltiškai ieškai mylimosios.
Pavasaris, kai laimimos visos pergalės, išskyrus svarbiausias. Pavasaris, kai prisimeni prabėgusius ir dar tik atlėksiančius pavasarius.
Pavasaris, kai už lango - rudeninis lietus.
Pavasaris, kurio pabaigoje, tvirtai žinai - begalinė vasara iš vaikiškų svajonių.
Pavasaris, kai skaitai apie trolius mumius ir tavęs nė kiek netrikdo, kad tau jau dvidešimt du.
Pavasaris, kai nori pasakyti tiek daug, bet nieks negirdi, arba tau pritrūksta žodžių.
Pavasaris, kai, rodos, turi vienintelę progą išsakyti tai, kas susikaupė per tuos metus, kai tylėjai.
Pavasaris, kurio laukei, regis, labiau už visus kitus.

Pavasari, aš ateinu.

Ilgai lauktas susitikimas atnešė džiaugsmą, o po jo - liūdesį. Poveikis it alkoholio.

Gyvenimas puikus. Ir visgi norisi kažko daugiau.

Kaip atrodo miestas po cunamio bangos? Pučiant stipriam vėjui įsižiūrėkite į debesis už kurio nors pastato ir įsivaizduokite, kad jie nejuda. Tada atrodys, kad pastatas plaukia.

Taip darydavau vaikystėje.