Aš kartais pagalvoju, ir juokinga,
Kad visad gali būti, bet nebūna,
Kine per nespalvotą seną filmą
Poezija ant mano seno kūno

Sumišus su veikėjų dialogais,
Pamišus nuo degtinės arba vyno,
Pardavus sielą elgetoms ir ponams,
Įsimylėjus truputį Šekspyrą.

Juokinga, nuobodi ar banaloka,
Žalia, bespalvė, panaši į sausį,
Kažkam patinkanti, kažkam keistoka,
Bet mano Viešpatie, ir vėl maišausi,

Kur baigiasi siužetas ir kur tęsias
Nuvalkiotas ir suodinas gyvenimas.
Turbūt iš giminės trečiosios sesės
Esu, todėl poezija vaidenasi.

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-03-04-rasa-mileryte-eilerasciai/59037