Gyvenimas lengvas tik muzikoje, net ir knygose jis sunkus. Kaip gera būtų atsijungti ir visą mėnesį klausytis tik muzikos, medžių ošimo. Tik garsai, tik jie vieni, jokių minčių.

Susiimu, baigiu savęs gailėtis ir varau pirmyn, į tolimas pavasario žemes. Hau!

Ko gi snukis ištįsęs.

Tas keistas jausmas, užplūstantis tave ir sakantis „viskas bus gerai“, skelbia pavasarį, nors už lango ir snygis. Nors... kodėl reikėtų stebėtis?

http://www.youtube.com/watch?v=vMfkiAs1X1Q

Seniai nebuvo tokio bauginančio sapno. Lėktuvas danguje pasviro žemyn, tada sprogo ir lūžo per pusę. Šalia manęs nukrito kelios jo dalys.

Ir staiga suprantu, ko pasiilgau – tai jaunų vasarų nerūpestingumas, dvelkiantis švelniu pajūrio brizu ar tvoskiantis į veidą kelio karščiu.

Sielos mentai, supakuokite šį vyrą.

Sapnavau keistą sapną, turbūt vieną keisčiausių kada nors sapnuotų. Buvau su kažkokiais žmonėmis netoli savo mokyklos, prie tako, gudobelių krūmų ir neseniai nugriauto šiltnamio. Staiga iš kažkur atsirado lėktuvas ir pradėjo daryti fantastiškus akrobatinius viražus. Panašaus dydžio ir išvaizdos kaip naikintuvas. Buvo baltas ir su LAL simbolika. Žemėn nukrito to lėktuvo modelis. tada pastebėjome dar kelis tokius lėktuvus, viso jų buvo, regis, šeši.

Darbas, mergina, butas senamiestyje, knygų, kurių nebūtų gėda palikti ateities kartoms, lentyna, kelialapis, išrašytas sau — viskas ko reikia.

ašara tvenkiasi
akies kamputy
kutena