Simpatiška vairuotoja, sustojusi manęs pavežti per lietų, vėl primena liepą. Ir Kings of convenience. Ir naktinį kelią atgal, vėlgi - su jais. Suprantu, kad nuo to laiko nesu jų klausęs. Todėl dabar sukasi ir sukasi grotuve.
Mes vieni kitiems tampame tik prisiminimais apie kadaise mus purčiusią aistrą. O gyventi su prisiminimu (jos ar jo) nėra lengva. Tiesa, kai kuriuos tai šildo ir guodžia, kai kuriuos - vimdo. Ir niekas čia nekaltas.
Sigitas Parulskis
Žvilgsnis + šypsena = plati šypsena
Nežinau, ar verta ką nors sakyti. Bet nutylėti irgi neišeina. Kai kurios klaidos kainuoja daugiau nei kitos.
Miegu mažai. Valgau mažai. Svajoju daug.
Rūškana diena. Net iš savo esė žvelgiantis Parulskis kažkoks rūškanas. O gal tik susimąstęs. Velnias supaisys tuos sarkastiškus menininkus. Galvą skauda, tarytum būčiau aną naktį išlakęs kibirą ugninės. O juk tik pakalbėjau pusantros valandos telefonu prieš miegą. Tikiuos, jau greitai baigsis tas lietus ir finansinis badas. Keliausiu, keliausiu, keliausiu ir aš, ir viskas aplinkui švytės it vasaros auksas.
Pagaliau namie. Tuoj lįsiu po dušu, tuoj skaitysiu mėgstamą knygą, tuoj išsivirsiu vakarienę, tuoj eisiu į savo senutę parduotuvę. Be to, mažiau nei para - ir būsiu pas mamą.
So knocked up. Totali katatonija. Kas man liepė stoti į sunkiausias pasaulyje studijas gruobuoniškiausiame pasaulio universitete? Kur buvo mano protas? Kur ta tikroji vasara? „Kur tu?”, staugiu žvelgdamas vakarų kryptimi.
Jaučiuosi kaip tas viduramžių vienuolis - gašlus ir veidmainis. Po sutana dėvintis tik savo pamazgose skalbtus ašutinius marškinius.
Renesansas krypsta netikėta, bet nujasta linkme.
1 ---
7 ---
10 11 12 13 14 ---
21 ---
28 ---
35 ---
42 ---
49 ---
54[iš viso:
539]