iškuopk mano šiukšlyną
mintis purvinas
kaip kelias per mėšlavežį
pirštinių neduodu

Kas gi čia rusena manyje? Pliūpsnis atsakys.

you could have it all, my empire of dirt

Laukiu nesulaukiu vasaros. Tam yra begalė priežasčių: Heinekenas, begalė skaitytinų knygų, jūra, sodininkystė, malkinės tvarkymas, ežeras, kelionės. Aibė visko, vargiai galėčiau sutalpinti tai savo kelioninėje kuprinėje. Atėjus pavasariui atgavau kūrybiškumą, o ir liežuvis atsirišo. Nereik sintetinio c2h5oh poveikio, kaip žiemą. Vėl džiugina senos geros dainos, vėl atradau gyvenimo prasmę, kurią kiek juokingai pamečiau metų pradžioje, o gal tik tariausi pametęs. Vėl pilna veiklos, neatmenu būsenos, kad neturėčiau ką veikti. Entuziazmas liejas per kraštus, hau!

you could have it all, my empire of dirt

Laukiu nesulaukiu vasaros. Tam yra begalė priežasčių: Heinekenas, begalė skaitytinų knygų, jūra, sodininkystė, malkinės tvarkymas, ežeras, kelionės. Aibė visko, vargiai galėčiau sutalpinti tai savo kelioninėje kuprinėje. Atėjus pavasariui atgavau kūrybiškumą, o ir liežuvis atsirišo. Nereik sintetinio c2h5oh poveikio, kaip žiemą. Vėl džiugina senos geros dainos, vėl atradau gyvenimo prasmę, kurią kiek juokingai buvau pamečiau metų pradžioje, o gal tik tariausi pametęs. Vėl pilna veiklos, neatmenu būsenos, kad neturėčiau ką veikti. Entuziazmas liejas per kraštus, hau!

Vyras verkia: jautru ir gražu ar šlykštu?

Puikią muziką kūrė Bryan Adams. Ypač - Please forgive me. Sentimentali dainiūkštė, tačiau kelianti labai daug apmąstymų. Lyrinis Adamso herojus prisimena savo moters kvapą, o ką atsimenu aš? Ar nieko neatsimenu? Bandau raustis atminty, bet dėmesį blaško metalinių konstrukcijų konspektas ir Parulskio portretas ant interviu knygos su juo. Tegyvuoja amnezijos naktys.

„Meilė - tai ne noras mylėtis (šis noras siejasi su nesuskaičiuojama daugybe moterų), o noras miegoti (šis noras siejasi tik su viena moterimi).”

Milanas Kundera

Kaip gali daina, nekelianti asociacijų su jokiu konkrečiu žmogumi, taip sujaudinti? Juk paprastai tokios dainos siejasi su tais sentimentaliais ir, iš dabartinės pozicijos žvelgiant, kiek naiviais dalykais - pirmąja meile, amžinais draugais. Su laikais, kai svajonės buvo tokios nerealios, kad nereikėdavo jokių svaigalų - vien tik narkotinio jų poveikio.

Aha.

Pakaks filosofuoti. Nebent būtų įmanoma ką nors sukurpti apie gerklės skausmą ir bjaurią dėmę gomuryje, kurie mane aplankė. Lyg stigma, kiek ne vietoj iškilusi. Ar apie užimtus ir laimingus laikus, atriedėjusius su pavasariniu sniegu, kruša ir neįtikėtinai skaidriu dangumi. Gerai įsižiūrėjęs matau persišviečiančias nostalgiškas kvailystes. Teksto redaktorius siūlo keisti nostalgiškas į norvegiškas. Aš kategoriškai prieš.
Užtat už pavasarį - visom keturiom.