Nuolatinės dalyvės devynios, o gal dešimt, bet šiandien pasirodė tik kelios.
Berniokiškai trumpai plaukus nusikirpusi Vakarė sėdi ir laiko savo nuo kardo ir kovų pašiurkštėjusiuose delnuose Arseidės liaunas švelnias plaštakas. Arseidės rankos nematė kardo rankenos, ji ne brutali kovotoja, ji burtininkė. Arseidės levandų spalvos plaukai valiūkiškai krenta pečiais lengvomis bangomis, likusiomis išpynus kasas.
Arseidės šarvai odiniai, lengvesni. Tuo tarpu Vakarė puikuojasi visu plate armor ansambliu kaip ir pridera karalienei, laimėjusiai karą už savo žemes.
Vakarė puikiai žino, kas ji yra ir ko siekia, tuo tarpu Arseidė vargiai ką apie save prisimena ir jaučiasi pasimetusi.
Ji apsižvalgo. Aplink vien stiprios moterys. Jų tarpe jaučiasi pati silpniausia. Dar neturinti tvirto priešistorės užnugario ir neatradusi savo (tiksliau Chimeros per prievartą jai primestų) galių.
Arseidei prie kojų guli didžiulis juodas vilkas baltais apnuogintais šonkauliais ir raudonomis kaip granatai akimis. Iš jo nugaros styro kaulinės ataugos- jo šarvai ir ginklai. Mirvilkis, pajutęs šeimininkės nuogąstavimus, pakelia didžiulį snukį ir padeda merginai ant kelių. Kojos pačios palinksta ir čiūžteli grindimis po svoriu, tačiau nepaisydama to, Arseidė dėkinga pasilenkus pabučiuoja Haistą (pavogė vardą iš Vakarės asmens sargybinio, kaip tiesą sakant ir visus augintinio gimtuosius namus- Ujų girią, kuri Užžemyje vaidino mažiau reikšmingą vaidmenį nei Arseidės istorijoje) į kaktą ir toliau švelniai glosto kedendama kailį ant sprando, pirštais apsukdama ratus aplink kyšančius dyglius.
Tuo tarpu Informatorė nužiūrinėja Scilę. Juk būdama ne iš fantasy pasaulio, Sešata nėra mačiusi daugelio antgamtinių būtybių, o iškarto po Arseidės kraupaus augintinio, Scilė atrodo keisčiausiai ir likusių susirinkusiųjų. Net ne savo antrojoje formoje, vampyrė išsiskiria iš paprastų merginų odos blyškumu (netgi pilkšvumu), aštrių bruožų smailumu ir plėšriu žvilgsniu. Ji prakauli, liauna, palyginus su pačia informatore- beveik bekrūtė. Sešata įsivaizduoja, kad po rūbais per odą galima matyti Scilės kaulų anatomiją, tačiau ji klysta. Scilės kūnas- ginklas. Jos raumenys- plienas, kuris regeneruoti pradeda akimirksnis po sužalojimo atsiradimo. Ji liauna, nes jos jėgai nebūtina didžiulė raumenų masė. Ji efektyvi ir lanksti. Ji- žudymo gimnastė. Sugavusi užsitęsusi Sešatos žvilgsnį Scilė tyčia jai išsišiepia, apnuogindama smailias aštrias iltis.
Sešata tik papurčiusi galvą nusisuka.
Scilė greitai rado kalba su kita mc gaujos vampyre- bevardė laikinai žinoma kaip postapokaliptica. Panaši į pačią Scilę, tik jos apdarai labiau primena mad max stilių ir kvepia ji kaip senokai nesipraususi. Scilė susimąsto- ar mes vampyrai turime body odour ar prakaituojame, juk širdis neplaka, plaučiai nekvėpuoja, tai kaip su kitomis kūniškomis funkcijomis, a, autore? Autorė puola krapštyti smegenų vingių užkabariuose pasimetusias nedarašytas scenas, nes vienoje jų tikrai buvo kažkas apie vampyrų specifinį kvapą, kurį jaučia tik jie patys kaip skiriamąjį ženklą...

Susirinkimo pradžią paskelbia Liepsnelė, užėmusi savo vietą ant pakylos priešais susirinkusias pagrindines veikėjas. Ji atsikrenkščia, bandydama atkreipti į save merginų dėmesį:
- Šiandien mes visos čia esame, kad įšventintume į savo gretas likimo seserį Arseidę- naujausią prie mūsų prisijungusią neparašytos knygos pagrindinę veikėją, ir ją palaikytume, kaip ir daugelį metų palaikome viena kitą per visas autorės mums primestas negandas...
- Ir ignoravimą,- piktai priduria Scilė.
- Sėkmės Arseidei sulaukti bent kiek dėmesio, kai baigsis įkvėpimas po poros pirmųjų puslapių... net ne skyrių.
- Negąsdinkime savo sesers iš karto, gal šįkart viskas bus kitaip...- bandė praskaidrinti nuotaiką optimizmo gaidele Liepsnelė.
- O kas tave iš viso vadovauti čia paskyrė? Tu išvis iš Žiedų Valdovo fanfiko! Tavo istorija ištirpo peraugdama į Vakarės, tavo pasaulis panašus į pasaką, tavo draugai nebeturi vardų, o pati tu pavirtai į Vakarės dukterį. Ir išviso kas per pavadinimas- Žydintis migdolas? Čia kas- botanikos vadovėlis?
- Aš su autore nuo jos paauglystės, jei ką, taigi prikąsk savo nuodingą liežuvį,- atsigynė nuo Scilės puolimo.
- Bet iš tiesu, aš pavyzdžiui, asmeniškai nepakenčiu Vakarės,- nenurimo pakeitusi auką vampyrė.
- O aš tau kuo prasikaltau?- kilstelėjo antakius Vakarų valdovė.
- Tavo pasaulis nuodugniausiai apgalvotas! Turi pradžią, vidurį ir pabaigą, žemėlapį netgi!
- Prašyčiau,- atsiduso karalienė,- tavo bent jau visi vyrai gyvi liko.
- Aha tik vienas mutavo į monstrą! O tavųjų jinai kiek palaidojo?
- Du. O vietoj trečio paaukojo mane pačią!
- Užtat tu dvi dukras turi, kai aš tik vieną.
- Ir tik vieną auginau pati. Antroji regis ir po mano mirties manęs nekenčia.

Staiga durys atsiveria ir įžengė visa iš laimės švytinti Supernatural fanfiko autorės selfinsert demonė slash ragana/slash angelas /slash galingiausia visatos būtybė 4000tūkstančius metų nugyvenusi Liuciferio dukra. Visos merginos piktai sužiūro į Sereną, po visų hardship likusią laimingą su savo soulmeitu vyru trim vaikais ir atsisakiusią net ne visų turimų galių!
Jos nekentė, lygiai taip kaip per anoniminių (ne)rašytojų susirinkimus visi strungling with authors block nekenčia Sandersono.
Serena nužvelgė susiraukusius likimo seserų veidus ir naiviai paklausė:
- Aš pavėlavau ar kažkas ne taip, kodėl visos taip žiūrite?