Karunka

Išsisėmiau nealkstu netrokštu
Tik grafitas trupa tarp dantų.
Nei krentu iš šimtaaukščių bokštų
Nei skrendu.

Regisi gerklėj savoj įstrigus
Braižausi nulūžusiais nagais.
Šulinys prikritęs tuščių knygų
šlama puslapiais pageltusiais nuogais.

Išskrebenta kaip tuščia cukrinė
Išskalauta darganų rudens...
Žiopčioja žuvytė sidabrinė,
O burna juk sklidina vandens!
...

Jūros potvyniai atoslūgiais nutyla.
Ir žuvytė nuplaukia ūmai.
Skrenda gervės, nuo uolų pakyla
Vėjo šuoruos popieriniai jų sparnai