Ezopo pasakos


Naktis tokia juoda
kad net nematyti varnos
laikančios mėnulio sūrį snape
neišsenkantis tavo gudrumas
poete
bet mėnulį nusineša lapė

tau tik rūgščias vynuoges krimsti poete
danguje jų kauliukai
atrodo kaip žvaigždės