Rašyk
Eilės (76517)
Fantastika (2231)
Esė (1524)
Proza (10703)
Vaikams (2597)
Slam (50)
English (1175)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 15 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







sukos devintasis pragariškas ratas, kovas, ištryptas guminiais batais,
kasdien prieš veidrodį vonioj kartojamos eilutės
Vakarų poeto,
garas iš burnos, sukūręs rūko uždangą,
po paskutiniojo skiemens - plojimai,
užgožiantys bet ką - net miško gaisrą
atpalaiduoja raumenis ir nervus,
tada jau galima šypsotis, nusilenkti,
bet rankšluostis nušliaužia marmuro plytelėm,
iš siūlo kamuolio išpainiodamas smulkų kūną,
o veidrodis ir vėl įstiklint bando veidą -
bekraujį, išsigandusį, sustingusį,
kaip alavinio kareivėlio už vitrinos.
tokiom akimirkom padėdavo irisai -
saldu burnoj ir vėl gyventi galima.

išaušus didžiajai konkurso dienai,
ant scenos su kaklaraiščiu, lakuotais batais,
vidur eilėraščio staiga nutyla, žagteli,
o motina pirmoj eilėj nervingai
be garso varsto burną.
beviltiškai apžvelgęs visą salę, parausta,
stebim, kaip akyse šlampa kelnės;
pasaulis didelis, bet nėr kur pasislėpti,
o visgi bėga,
aš lekiu iš paskos,
be žodžių,
tik pilnomis kišenėmis irisų.
2014-02-09 15:16
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 7 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2014-02-10 13:10
Laimingasis Hansas
Tiesiog puikus darbas! Šios autorės poetiniu žodžiu visad žaviuosi. Kaip jautriai šiame tekste veikia scenos baimė, tokia tamsi ir sodri, o tas viešas apsišlapinimas toks visai nuginkluojantis (( :
"stebim, kaip akyse šlampa kelnės;
pasaulis didelis, bet nėr kur pasislėpti" - na puikuma, puikuma...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-02-09 19:44
gunta
o,čia ką,taip skaitovas išgyvena raiškiojo skaitymo konkursą?.. (pažiūrėjau dar į pavadinimą, va jė, tai jam negalima eilių skaityti ir į sceną negalima, jei sveikata brangesnė, arba turi nustoti reikšminti tą konkursą ir savo dalyvavimą jame, iki tokio dabar tai, kaip aprašite, akivaizdaus liguistumo,) beje - jaudulys turi būti,bet ne toks,jis gali būti ir didesnis, bet vis tik saikingas, su pakilumu, ir ne skaitant, o prieš sceną...

žodžiu, jei skaitovas šitaip skaito - jis transliuoja nesveikas vibracijas ir klausytojui, oi oi, ką jūs čia prirašėte.
aktorius scenoje persikūnija ir skrenda, kaip ir skaitovas, kaip ir balerina;

vaidina atvaidina, nors vos išėjo į sceną,o išėjo, ir skraido kaip plunksna - sugrįžo ir... jau greitoji laukia, jis nei žingsnio daugiau pats nepadaro. kažką čia meluojate, oi meluojate... :D
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (2)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-02-09 19:38
gunta
neina perskaityti iki pabaigos, kažkoks nesveikas atrodo veiksmas, vaizdas ar herojus, kas ten žino - nesigilinsiu; yra kažkas nesveiko jame (P.S - DĖMESIO, ne jumyse asmeniškai - nesitapatinkite, lyg sakyčiau apie jus...) apie tą herojų, jo matymą,kaip jis mato, kad kokie tai plojimai nenustelbiami net mišo gaisro, tas jo visas matymas, kažkas tame nesveiko - patologiško:

"užgožiantys bet ką - net miško gaisrą
atpalaiduoja raumenis ir nervus,
tada jau galima šypsotis, nusilenkti,
bet rankšluostis nušliaužia marmuro plytelėm,
iš siūlo kamuolio išpainiodamas smulkų kūną,"
, – ne ne, negerai čia kažkas su juo.
arba kažkas vystosi į patologiją jame, va tokie dažniai jo išgyvenime ir matyme. (kiek suprantu jis eiles skaito - bet daro tą taip, vieną ir tą patį eilėraštį, o skaito,lyg jam būtų įremtas šautuvas į smilkinį ir tik jis žino, žiūrovas, klausantis eiliaus to, nežino, tik jis žino kad nutaikyta jam į smilkinį - dega lemputė, nutaikyta į smilkinį, ir jis žino, kad patrauks tą šautuvą kai baigs skaityti...) nu taip, tada gali jam tas darbas išsivystyti į kokią nors patologija, va tokie dažniai sklinda iš to lyrinio herojaus,kai jis pasakoja ką išgyvena, ir kaip mato vyksmą kuriame dalyvauja.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (2)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą