*

tai miegas
įkalintas
šiose senose antklodėse
kasnakt suspaudžia mus
kaulėtais pirštais
ir laiko kol prisipažįstame
kad suklydome ateidami čia
kad atėję neradome nieko
vien tokius pat
nelaimingus veidus
ir kad nesame verti
net liepsnos
išlaižysiančios kūnus