pajautos III

paryčiais važiuodama namo taxi
per apsnūdusį miestą
ir rūkydama cigaretę
ėmiau nepaliaujamai kosėti
lyg tai būtų pirmasis kartas
mano gyvenime
kai įkvepiu į plaučius
saldžią tabako miglą
ir tuomet pajutau
kaip mano viduje
kažkas nutrūksta
kažkas kas jungė mane
su pasauliu
laikė arčiau šio gyvenimo
kur visada buvau
tarsi atsarginė palaikymo
komandos šokėja
niekuomet neišžengianti iš už kulisų
bet nuolat be garso kartojanti
kažkokį skambų šūkį
nesuprantama kalba
ir tikinti kad tas šūkis apie
pergalę džiaugsmą ir šlovę
nors iš tiesų jau seniai nebėra
už ką sirgti