Rašyk
Eilės (77189)
Fantastika (2259)
Esė (1534)
Proza (10802)
Vaikams (2629)
Slam (65)
English (1189)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 5 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Sauliaus ir mano namuose neseniai padaugėjo gyventojų. Iš pradžių čia atsirado katė Margarita: labai paslaptingas, smalsus ir grakštus padarėlis, atkeliavęs tarsi iš niekur ir lyg netyčia apsigyvenęs mūsų namo palėpėje. Kadangi ji išvaikė iš ten visas peles, buvo tvarkinga ir nekėlė jokių rūpesčių, Saulius – mano šeimininkas - mielai apgyvendino ją drauge su manimi. Tiesa, aš pats ją ir atradau.

      Praeito pavasario šilčiausio mėnesio šilčiausią šeštadienį sėdėjau ant tvoros, kramčiau šiaudą ir stebėjau kaimynystėje gyvenantį katiną Liucijų. Jis kaip tik maivėsi prieš vietines paneles, demonstruodamas savo baltą, ilgą, pūstą, storą uodegą ir tūpčiodamas. Šios spoksojo į jį žado netekusios ir  jam plojo. Kai šeimininkas pakvietė Liucijų vakarienės ir spektaklis buvo baigtas, Liucijus pabučiavo merginų letenėles, savo uodega nuskynė kiekvienai po rožę ir prancūziškai atsisveikino. Man tai atrodo juokinga, tačiau, kai gražuolė katytė Izabelė pribėgo prie mano tvoros ir pasakė, kad jeigu mano uodega būtų bent perpus tokio ilgio kaip Liucijaus, tuomet gal ir galėčiau susirasti merginą, o dabar man belieka pavydžiai laižytis ūsus, rymoti ant tvoros ir graužti šiaudus kaip kokiai pelei. Paskui ji pridūrė, kad esu pernelyg juodas ir pernelyg trumpo plauko, tad jai net nederėtų su manimi kalbėtis. Paprastai esu romus ir garbingas katinas, ir sveiko proto man netrūksta, tačiau tą kartą Izabelė mano širdį gerokai apdraskė...

      Nušokau nuo tvoros ir girdžiu, kaip kažkas virš manęs angeliškai prakalbo: „Pririšk uodegos galą prie tvoros kuoliuko ir tuomet šok kiek pajėgsi į priekį. Pamatysi, uodega kaipmat ištįs. “

      Aš taip ir padariau. Pririšau uodegą ir jau kaip šokau! Tik... pokšt... ir nutrūko mano uodega. O paslaptingasis balsas pratrūko juoktis. Taip kvatojo, kad net kūnišką pavidalą įgavo ir nukrito prie mano kojų nuo palėpės palangės. Aš išsigandau, žiūriu į savo nutrūkusią uodegą, į iš nežinia kur išdygusią besikvatojančią katytę, ir jaučiu, kaip ašaros ūsais šliaužia ir ant priekinių letenėlių kapsi. Nutilo tasai balsas, surimtėjo ir sako: „Nesijaudink. Užkask savo uodegą kur nors giliai žemėjė, kad niekas nerastų, o aš tau tuoj naują parūpinsiu ir prisiūsiu. Niekas net nesupras, kad uodega ne tokia, kaip anksčiau. “ Padariau kaip lieptas ir grįžau prie tvoros. Tenai katytė jau siūlą į adatą taiko. Atsistojau šalia ir laukiu. Neilgai trukus, naujoji uodega jau kabojo savo vietoje. Perėjau per kiemą orus ir pasitempęs, kaip tikras džentelmenas, žvilgt į seną veidrodžio šukę, ogi man pienė vietoj uodegos prisiųta linguoja paskui vėją. Atsisukau pasižiūrėti į savo siuvėją, o ji, pilvą apikabinusi, juokiasi ir raičiojasi po žolę. Supykau ir nuėjau ieškoti savo senosios uodegos. Kapstau patvorius, niekur nerandu. „Atrodo, pats nuo savęs ją paslėpęs būsiu... “ – sakau sau ir vėl kūkčiot pradėjau. Staiga pamačiau Izabelę vaikščiojant aplinkui. Nuraudau, o ši jau visai prisiartino. Sustojo prie manęs, apsilaižė ir sušuko: „Merginos, pažiūrėkit, koks vyras! “ Tuojau pat subėgo visas tuzinas katyčių į mane akis paganyti. Pasitempiau, raitausi prieš jas, o jos murkia: „Aukščiausia mada! Aukščiausia mada! “, ir prašo, kad duočiau savo uodegą nors nagų galiukais pačiupinėti.

      Vėliau, visai vakare, sugrįžau namo pavargęs nuo tokio dėmesio ir užlipau į palėpę pailsėti. Labai nustebau išgirdęs kažką tyliai verkiant. Prisėlinau prie mažučio, drebančio kūnelio, o ten – toji išdykusi katytė, kaip vėliau paaiškėjo – vardu Margarita. Paklausiau, kas nutiko, o ji man papasakojo, neva kadais ji buvusi garsi balerina, o šis namas priklausė jos tėvui, turtingam pasaulinio garso režisieriui. Tačiau ji buvo labai išdykusi ir mėgo visiems pokštus krėsti. Kartą, bešokdama, vietoj spalvotų dūmų scenoje ji paleido garuoti vidurius laisvinančius vaistus, o pati užsidėjo kaukę, kad nenukentėtų. Visi žiūrovai pasipiktino ir daugiau nesilankė jos tėvo rengiamuose baletuose, tad jis, ne juokais supykęs, užbūrė ją. Nuo tada ji gyvenusi porcelianiniame puodelyje, esančiame šioje palėpėje, šimtą metų. Aš, žinoma, nepatikėjau, bet nepaisant to, pasiūliau jai savo draugystę.

        Taigi, kaip jau minėjau, Sauliaus, mano ir Margaritos namuose neseniai padaugėjo gyventojų. Dabar mes šešiese. Štai, kaip tik šią akimirką aplink mane laksto trys maži kačiukai – mūsų su Margarita vaikai. Jie kiek keistoki: mūsų dukrelė Rozė gimė su balerinos sijonėliu, sūnus Čiobrelis gimė porcelianiniame arbatos puodelyje, o kitas sūnus, pats vyriausias, vardu Pienė, paveldėjo iš manęs uodegą.

2013-05-25 15:25
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2013-06-24 12:07
Dvasytė
Nu išdykėliai...nereikia iš savo audringų vakarėlių daryti pasakų, tikintis, kad paskui bus galima jas vaikams prakišinėti:D Suaugusiems prakišinėkit, tinkama, jei atgal nuėmus derinamumą prie vaikų;D
Na jei ne tas uodegos nutraukimas, tai tikrai vertinčiau aukščiau nei apie tą karalienę, o dabar ne:)
Iš kritikų kol kas mano favoritas Morcelijus, na o paskui...Viliūtė, bent jau po šiuo kūriniu tai tikrai...Na tiedu bent jau turi šalto, realaus arba praktiško...a...e...praktiškai blaivaus proto ir įžvalgų,nes vietoj sriubos pateikto kompoto nevertina pagal kompoto savybes, bet vistik sriubos kategorijoj, jie iš karto išiliuminuoja daiktą patekusį ne į savo rūšį, o tada tik kalba apie jį. O kai kritikas iš karto nepasako, kad čia ne sriuba, o kompotas ir ti tada kalba apie jo savybes, o iš karto kalba apie kompoto savybes, net neužsimindamas (ar pats nesuprasdamas, kad čia ne sriuba) tai taip gali suklaidinti ir kitus...Dar galiu pridurti tik tiek, kad kompotas gali būti labai geras kaip kompotas ir kompotų kategorijoje palupti penketą, bet jei jis vertinamas kaip sruba, sriubų rungtyje, tai jau aišku, kad gero balo neturėtų gauti:D
Jurgitėlės kaip kritiko kol kas iš viso nepastebėjau,...bet gal jau čia mano neatidumas, pardon.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-06-17 10:01
klimbingupthewalls
Ta uodega tai brrrr (pasakojant tokią istoriją tektų atskirai vaikams dar paaiškinti ir tai, kad katino uodega ne šiaip virvelė ir traukti už jos negalima), bet stilius, personažai, pasakojimas, kūrybiškumas, lengvumas patinka. Kūrinys vienas ryškesnių ir žavingesnių šiame konkurse.
Kol nebuvau perskaičiusi visų, maniau, kad gali tikėtis ir aukštesnio įvertinimu, visgi vertinu 10.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-06-12 10:56
St Sebastianas
Kraupokas kūrinukas. Ar pagalvojote apie katuką, kuris sau nusitraukia uodegytę, o po to jam vietoje jos, pasitelkiant supernanogenetines technologijas priauginama pienė? Tikriausiai tai buvo pirmasis pasaulyje katinas galintis daryti fotosintezę...

Jei visai rimtai, kūrinukas linksmas. Gal ir nepakankamai linksmas, kad galėčiau skirti rimtą balą, tačiau tikrai vienas iš tokių, kurį dar prisiminsiu praėjus ilgesniam laiko tarpui.

9
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-06-07 15:14
bibliotekininkė
Šauni istorija, tokia gyvenimiška ir kartu stebuklinga, įnoringa paslaptimi prakvipusi. Autoriaus fantazijos lakumas ir vartojamos kalbos žaismingumas (pritaikymas vaikų auditorijai) tiesiog stebina: skaitant vienas po kito meistriškai atveriami klodai, kurie galų gale sujungiami į didingą visumą. Tekstas turi visas privalomas sudedamąsias dalis, taipogi centrinį įvykį – ties kuriuo švartuojasi visas pasakojimo skeletas. Istorija patraukli tiek savo turiniu, tiek paslaptimi, kuri yra išlaikoma iki pat paskutinių eilučių. Įspūdis pasilieka ir po skaitymo. Vertinimas: 11.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-06-07 12:46
Lengvai
Žavingas kūrinukas, bet labai kapotas. Vienoj pastraipoj – apie gyventojus, kitoj atsiranda naujas katinas, dar kitoj nutrūksta uodega, o tada katytė tai juokiasi, tai verkia, ir dar pienė vietoj uodegos prisiūta... Taip ir norėtųsi visko to paties, tik šiek tiek daugiau ir sklandžiau..

Bet vis tiek žavingas kūrinukas!

11
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-06-01 11:24
Aurimaz
Fantazija puiki, ypač turint galvoje, jog viskas greičiausiai suskelta iš lempos. Stilius lengvas, kaip tik vaikams. Bet išlieka klausimas, į kurią konkurso temą taikyta? Paslapčiai reikėjo tam tikrų vietovių, čia nepanaudota nė viena iš pateiktų. Toks labai jau simbolinis temos panaudojimas.

12 balų
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-05-28 13:44
Morcelijus Šermukšnis
na jau , na jau. Man patiko, bet jau ta uodega. ;DDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD
Ech, nešvarios mano mmintys.
Bet man patiko, kad kašaras su charakteriu. Toks ale Džientielmeenas. ;D Ir vaikučių nebijo.
Berniukams būtų gerai tokį paskaityt, kad žinotų kaip su mergaitėm elgtis, o mergaitėm, kad žinotų kaip berniukai turi elgtis. Na tik gal tos "uodegos" ilgio demonstruoti nereikia. ;D Geriau kokius ūsus ar dar ką.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-05-26 23:43
Laukinė Obelis
Taip, tikrai nebloga fantazija! Tik nesurežisuota viskas iki pabaigos. Ką bendro turi ta ilgoji scena, kur pasakojama apie katino bendravimą su kaimynėm bei jo uodegą su tolimesne istorija apie katytę ir gyvenimą su ja? Abi istorijos žavingos, tačiau kol kas nėra tarp jų gijos. To ir trūksta iki "labai gerai". Bet autorius turi fantazijos - padarys ir tai, jei tik nepatingės. :)

Keleta pabambenimų:
"demonstruodamas savo baltą, ilgą, pūstą, storą uodegą ir tūpčiodamas" - perkrautas sakinys, reiktų mesti kažką lauk.
"Tik... pokšt... ir nutrūko mano uodega." - gal ta uodega medinė, kad pokši? Man labiau tiktų kitas ištiktukas, gal drykst ar pan.
Na, ir dar užmačiau keletą negražių klaidelių. Reikėtų jas išravėti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-05-25 20:14
Viliutė
kartais būna,kad kiti liepia daryt nesąmones ir atsiranda  tokių ,kurie tai daro.Paskui ašaros liejasi upeliais.Dar čia gerai baigėsi,kad gimė kačiukai,nors ,gal, ir keisti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-05-25 17:23
JurgiTele
Juokinga istorija. Ale neribotą fantaziją ir šmaikščią plunksną turi, žonglieriau! :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą