Ėjo kostiumuotas, prie šono glaudė portfelį. Ant nosies kabėjo akiniai - stereotipinis ofiso išvargintas žmogelis.
Prie "Neringos" pamatė eilutę tujų. Ištiesė ranką ir palietė pirmą krūmą. Antrą, trečią... Pirštams slystant ketvirtu, veidą papuošė valiūkiška šypsena.
Pirma kartą savo trumpame gyvenime pamačiau, kaip atrodo kas nors valiūkiško.
Šypsojomės abu. Dar niekada taip nenorėjau paliesti tujų.