Naktį-prabunda mano esybė...agoniška viltis,ir tos vilties viltis pasibelsti  į permatomas duris,pro kurias aš vistiek nieko nematau, kad jos atsidarytų.Galbūt šią naktį,ojeigu ne tai gal rytojaus naktį...Mes gimstame vieniši, ir visą gyvenimą jaučiamės vieniši, tai kas yra aplinkui tai tik spalvų gama,kurią mes deriname kaip gitaros stygas, kad mums patiems būtų maloniau..