Mano pasaulis

Ir vis labiau pažįstu savąjį pasaulį,
aiškiau suvokdama, kodėl čia gyvenu?
teatrališko likomo rankomis pagauta
klumpu ir bėgu, bet ESU.

Tik monotoniškų minčių apsėsta
sustoju kryžkelėj klaidžioj,
pasauly mano rytas brėžta,
vėl pasiklydau vienumoj.

Kažko netekus, vėl atgaunu.
Judu banguojančia gatve,
ramybę savo uoliai saugau,
o kartais mėgaujuos kančia.