****

Subraižyti dangaus skiautai,
vėl atgulė ant jūros kruvinų paklodžių.
Tyla pasidavė chaosui.
Ištirpo linijos, kurios tepriminė tave.

Voliojasi ant žemės vėjas,
pavogęs mano gęstančio šešėlio likučius.
Tyla pasidavė chaosui.
Ekstazė valkioja nerangų kūną.

Vėl švaistosi pabėgėlė žvaigždė aukštai.
Bet panarinus galvą, nebesugebu į ją žiūrėti.
Tya pasidavė chaosui.
Dar tiksi, tvinkčioja, ir dar viena, jau paskutinė...
Tya...