Netikiu tavim

Kur eini žmogau?
Kur klaidžioja tavo benamės mintys?
Nepyk žmogau, aš pavargau.
Prisėskim, aš pasiruošęs išklausyti.
Tavo balsas melancholiškas
ir keistas žvilgsnis skverbiasi į mano besimerkiančias akis.
Bet aš klausau.
Žinau, kad svečias čia esi,
sakai, kad nieko neturi,
sakai, kad dūšią prarandi.
Kalbi, kad tavo laimę kažkas pavogė
gyvenimą iš gabalų sulopė,
ir tavo pūvančią, besotę meilę,
pats Šėtonas šventino.
Tyli.
Ir aš, tau neturiu ką pasakyti.
Rūkai.
Galvoju, klysti tu.
Išlydžiu keistą siluetą,
sudiev žmogau!
Šiąnakt svečiu tau būti lemta,
o aš tavuoju nuodėmklausiu ir draugu tapau.
Rūkau.
Aš netikiu tavim, žmogau.