Noriu paslėpti savo akis
nuo žvilgsnių,
paslėpti save nuo kitų.
Mano žodžiai
kalbu juos tik sau,
nes jie niūrūs,
kitokie
ir skirti tik man.
Mano džiaugsmas kitoks,
nes jo niekas nemato,
mano ašaros, liūdesys, kitokie.
Kai man skauda
klykiu, bet to niekas negirdi,
nes kitokia esu,
bet kam tai svarbu?
Kai išeisiu
užmerksiu akis, pasislėpsiu
nuo žvilgsnių
nuo geismo gyventi
nuo geismo mylėti, turėti.
Pasislėpsiu nuo visko
ko reikia žmonėms,
bet nereikia to man,
nes kitaip suprantu,
girdžiu ir jaučiu
pasaulį kitaip.