Rašyk
Eilės (74674)
Fantastika (2215)
Esė (1505)
Proza (10560)
Vaikams (2526)
Slam (50)
English (1139)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 20 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter




kalkė ledelis
kalkė ledelis
autoriaus id: 34414
 
Recenzijos
Recenzijų nėra...
Autorius įvykiuose nieko nepublikavo...
Rašytojų aprašymų nėra...
Faktai
Lankėsi: 2009-01-05 01:02
Rašykas nuo: 2008-08-06 23:08
Paliko komentarų: 68
Mėgstamiausiuose: 2
 
šerkšnų 117.1 - -,


žiema, atjungė šildymą ir ryšį,
šviesa nuo lempų blausą žemėn pusto,
atoslūgis, ligoninėj pro plyšį
stebiu kaip žmonės telkiasi ir plūsta

į aikštę, į neveikiantį fontaną
ir tariasi, kuria kalba kalbėsis
ir brėžia užpustytam miestui planą,
jį tik vėliau atrasim, kai jau baigsis

galiojimas vaistų ir pergamento -
datas užpūs, šviesas išmes nei laiką,
tik nežinau kodėl, kai viskas krenta
plyšius užado, šerkšno nesulaiko.

-
-
-
- - -
-


šerkšnų 1131 - -,


nubudau ir guliu pripustytam ir yrančiam guoly,
nuo vaikystės žymes rankų pirštuose tempia ir maudžia,
prisiliesčiau šerkšnų, bet delnai tartum valandos puola
virš manęs ir išraižo blausoj toje snaigę lyg pradžią,

pro kurią gal regiu, bet juk tai jau tik sapnas kelintas
su kreida dūmų sienoj daug pieštas ir daug kart ištrintas
toj vaikystėj kur blyškiai tarpuvarčių žibalas švyti
ir per liūtį namų nei bažnyčių suvis nematyti

visas miestas kaip fura komunijas vežus barstyti
į tamsas, kur mes laukėm namuos lyg laike uždaryti,
ir ikoną uždažę geltonai, išsiautėję, arba
kur lig galo žiūrėjom į prieangy padegtą verbą - -

šitaip tuščia tų dūmų, užplūdusių saulę ir miestus,
o to sniego už nugaros pilna, ir vis tik - taip tuščia,
ir gal tūkstantį laiko tas šerkšnas prie rankų man liestųs,
bet dar tūkstantį kartų per žiemą šią mirt ir nubust čia


-
-
-
- -


liūčių 9 - -


vasara. tamsių rugių virpėjimas prieš orą
lyg natų, užėjus šiltam lietuj, kliokiančiam
iš miesto į miestą, iš žmogaus į jam svetimą
valandą, užgniaužiančią lyg garsų kamuolys,
besiritantis gerkle ir plaučiuose pavirtęs
kaukimu.


-
- - -
-
-



la 13 ir


palikom mūsų vidaus griūties ženklus
dusli muzika, nuo sekundinių šventimų
likę skylės rankovėse, mano veidas, sustingęs į uždangą
ir lėti judesiai bandant nubrėžti
smulkias raides, visada reiškiančias, kad nebūtina,
bet esama taip, tarsi juodos pašvaistės gręžtųsi
į vidaus trumpumą - - laikas, vieną plokštę patraukęs nuo veidrodžio
užgauna dar tai, kas už vidaus
nuo pat pradžių glūdėjo ir laukė,
kol galiausiai jau įskilus ir veidrodžiui
išspindėjo į eterį
ir supo.

- -
-
-
-
- -


tavęs 5133 - - ,


visos tos apokaliptinės salės su baldais
Ir didelėmis juodomis dėžėmis lyg iš seno filmo
pradėjo švisti nesunkiai įrašydamos tavo vardą
į natų sąsiuvinius, užblukusius nuo pro kavinės langus
sklindančios irios žvaigždžių šviesos
aplenkusios mane kaip statulą nereikšmingoje aikštėje
tą dieną, pažymėtą skaičiais ir užtemimais
(bažnyčių viduj nieks nešoko, judesiai išvis sulėtėjo)
tu sėdėjai vienas po lempa, ir pasauliui dar nesibaigus,
šviesa sutrūko ant sienų, erdvė įvirto į tuštumą

ir vis vaidendavos, kad oras juda ir trupa lyg būtų prineštas
vario, tamsumo iš medaus gylio, ir pro orą, pro kaitrą, užmezgusią
po oda sunkius paukščius, regėdavos vis jau to kito pasaulio
kraštelis, toks jaukus ir neišaugantis į gyvenimus.

ir kartais šalta ranka užčiuopdavo vis išaugančio pulso
provinciją, einant pro neapgyvendintą sunkių daiktų talpą
pro tokį žvarbų žiemos atviruką, pro vasaros neapleistą tamsiavietę,
pro savo tuščią
aš,

-
-
- -
-
- -
-

***

miestai grįžę į salsvą dulėjimą
cerkvės kupoluos sukas ir gręžiasi
visata į mintis subyrėjusi
žeria žmones į švintantį debesį

laukiu visko, o viskas praėjo
žodžių prasmės iširo nuo šnaresio
ar girdi kaip giliai ne nuo vėjo
šnara drumzlinos dievo alėjos

-
-
- -
-
-

Išėjimo 7.2


kaitra įtempia reginį į stiklą, pro kurį regiu
kaip miestas nusimeta mane kaip rūbą
ir lieka lietūs, pamaži gatves užplūdę,
ir aš plūstu į viduržiemį, į daiktais neapgyvendintą trukmę,
atitolinusią nuo liečiančių rankų,
kuriomis miestas sugrojo man requiem.

-
-
-
- -


Žinutės
Žinutes rašyti gali tik prisijungę vartotojai.
Žinučių nėra...
Ši dalis yra eksperimentinė, todėl čia matoma nedaug informacijos.

Matoma tik svetainės rėmėjams.. Plačiau...
Apie save
Čiurlionio menų gimnazija(aš ten nesimokau)

- Galima pagroti šiuo pianinu?
- Ne. Atsiprašau, o jūs čia iš konferencijos?
- Ne.