Tam, kas mane skaitys ateityje,
Gal šitos eilės paikos pasirodys.
Juk tavo tobulybė mirs, deja.
Jos neprikels iš grabo mano žodis.

Jei atvaizduosiu dangiškas akis,
Nupiešiu tavo dievišką portretą,
Tai mūsų ainis, aišku, pasakys:
"Per daug laki fantazija poeto ! "

Ir į senus, pageltusius lapus
Lyg į melagį seną pažiūrėjęs,
Su pašaipa pridurs: "Gan iškalbus
Tasai pasiutęs pasakų mėgėjas ! "

Neniekink mano posmų. Bet tikėk:
Tu vaikuose gyvensi dveja tiek !