Ugnis

Jau atėjo ugnies tos ošimas
Jos nebus net ir nuolat perdaug
Ir esu, kaip tas lauko arimas
Netikėjau, kad vėlei pradėjo ji staugt...

Išeinu ir bučiuoju taip tyliai
Tavo lūpas, krūtis ir rankas
Nebereikia man Tavojo Vyliaus
Jis kažkam jau vėliau atiteks...

Nėra nieko tarp mūsų to bendro
Išsisiskirsim ir bus taip gerai
Atėjai iš likimo mums lemto
Patikėjai, išliksim tikrai