Jei pabučiuosi, duosiu mėlį
Pažirusį tarp aukso stipinų
Tiktai atlėk, skubėk per smėlį
Ir nežadėk tuščių man dovanų
Tai bus pasaulio mūsų sutvėrimas
Tu patikėk, jis gyvas bus ilgai
Nes Tu skirta man kaip likimas
Gyvent neduoda Tavo apžavai
Pakilk į Saulę - skrisiu paskui
Net jūroj nepabėgsi nuo manęs
Lai abejonės Tau širdies nedrasko:
Pasauliu džiaugtis neįstengiu be Tavęs...