Pernelyg

Pernelyg daug meilės Tavo mažai širdžiai
Pernelyg daug skausmo Tavo virpančiai sielai
Pernelyg aukšti medžiai Tavo liaunoms rankoms
Pernelyg mėlynas dangus Tavo tyroms akims...
Pernelyg statūs kalnai Tavo stirnos kojoms...

Bet sutilps didelė ir sunki meilė mažoje širdyje
Ir nuskęs skausmo svarsčiai virpančioje sieloje
Išsities liaunos rankos, apglėbs medžių viršūnes
Susigers dangaus mėlynė tyrose akyse
Įveiks stirnos kojos stačius kalnus
O lūpos ištars AVE VITA...