Gyvenimas

Bridau per tamsią naktį tylią
Ugnies nusvilintais sparnais
Pamiršęs šventą žodį „myliu“
Tikėt nustojęs angelais...

Palaidojęs šimtus svajonių
Ir likęs vienišas kaip šuo
Širdy taip troškau aš glamonių
Jaučiau, kad atslenka ruduo

Žvelgiau į dangų niūrų, pilką
Ieškodamas savos žvaigždės
Girdėjau šiurpiai kaukiant vilką
Ir suvokiau, kad nepabėgsiu nuo lemties...

Ji sekė mano pėdsakais žaizdotais
Žymėdama juos mirtimi, kapais
Teliko man pirmyn klampoti,
Besitikint, kad kelias greitai pasibaigs