Kaip puiku gauti telegramą, kuri pritrenkia tave, verčia atsikelti vidurnaktį, lėkti į stotį: „Skubėk! Tu man reikalingas!“ Mes labai greit surandame bičiulių, padedančių mums, ir tik labai pamažu įgyjame draugų, reikalaujančių mūsų pagalbos.“ Antuanas de Sent Egziuperi
***
Dangus verkia. As turiu sparnus, turiu. Nematomi, bet tik todel jie taip graziai ir vadinasi. Kvepuoju, matau, suvokiu. Tai mano sparnai. Jeigu galeciau ir tau dovanoti ta jausma.Kartais.Tada suprastum.
***
Kazkada...
Jeigu kazkada nustosi myleti vien savo praeiti, jeigu kazkada is tikruju pamilsi sia diena, kuri zada grazu rytoju...kazkada...galbut susirask ja...ji niekada neverkia is skausmo taip kaip moki verkti tu, bet jos sirdis sukurta alsuoti kancia...
Kazkada pasakyk jai, kad nebebijai jos myleti ir galbut ji neissigas ir nepabijos kazko netekti.Ji per daug myli pasauli...
Kazkada...
Priversk ja verkti taip kaip moka verkti mazas vaikas is dziaugsmo, taip kaip moki galbut ir tu...ir atleisk jai...
Kazkada...nustok gaileti saves ir pamatyk, kaip kencia ji...
Kazkada, jei nebus per velu susirask ja, nes ji ismoks taves laukti, ismokyk ja myleti is naujo...
Kazkada...Arba jau niekad...O jeigu niekad, tai tegul ji palieka tau grazu, silta prisiminima ir tegul buna  tave kazko ismokius gyvenime,kazko labai labai vertingo...