Nepamiršk

Kaip vieną dieną ašaros išėjo iš namų,
Kaip vaikas tas patapo kažkada žmogum,
Kaip svaigiai tu tikėjai angelo žodžiu
Ir kaip tu netikėtai pasakei: „aš daug galiu“.

Taip šiandien šokį šok lietaus aistringai
Už tuos, kurie į žemę amžinai įstringa.
Taip dovanoki sau likimo skonį
Ir padalink visiems laimingo keptą duoną.

Ir kas bebūtum, kur nueitum, kuo tikėtum-
Atmink kaip visko laukei praeity tu.
Pakelk šešėlį nuo grindų, nuo sienų
Ir veskis jį kaip angelą
Kaip priminimą to, kas veltui bėga.