Tsitats coca cola, taip, karvėts duoda kokakoląir oer raguts ji pėga its lėto į virtsų kai jots ramiai tsovi atrajodamots pievoje ir kokakola tada psvirtsta į pieną virts jų galvų. Yra lapai protingų karvių, taip pat ir katcių ir dėl to ats kartaits galiu aptsiverkti kai pagalvoju apie tai, aha.
Haiku neprivalo būti gražus. Jis nebūtinai turi būti „japoniškai gražus“, gamtiškas ar švelnus. Mano manymu, svarbiausia – tikslumas per vaizdą.
Tiksliau: haiku turi užfiksuoti akimirką, o ne vien mintį; rodyti, o ne aiškinti; turėti vieną stiprų vaizdinį arba susidūrimą; būti lakoniškas – kad nė vienas žodis neatrodytų atsitiktinis; palikti skaitytojui erdvės po paskutinio žodžio. Ir, manau, svarbus tam tikras poslinkis: vaizdas prasideda vienaip, o paskutinė eilutė priverčia jį pamatyti kitaip.