Haiku neprivalo būti gražus. Jis nebūtinai turi būti „japoniškai gražus“, gamtiškas ar švelnus. Mano manymu, svarbiausia – tikslumas per vaizdą.
Tiksliau: haiku turi užfiksuoti akimirką, o ne vien mintį; rodyti, o ne aiškinti; turėti vieną stiprų vaizdinį arba susidūrimą; būti lakoniškas – kad nė vienas žodis neatrodytų atsitiktinis; palikti skaitytojui erdvės po paskutinio žodžio. Ir, manau, svarbus tam tikras poslinkis: vaizdas prasideda vienaip, o paskutinė eilutė priverčia jį pamatyti kitaip.