Išgelbėta nepažįstamoji

Man vos keturi ir aš neturiu žygdarbiams gimusio, bebaimio draugo,
Vaikų darželyje mėlynomis koridorių sienomis vieną dieną nustebau
Sustoju prie gelėžinių vartelių, takelio šonuose vešlūs žalumynai
Gėlynuose raitosi raini, riebūs, skubantys kramtyti kirminai
Primenantys batų tepalu dvokiančių kremo juostų fragmentus
Mano kūną sukaustė baimė
Stoviu šleivas, nedrįstu praeiti pro gėlių šakas
Nuo kirminų svorio jos nulinkusias iki takelio asfalto
Kukčioja mergaitė trumpu languotu sijonu įstrigusi gėlyne
Virš jos kruopščiai supintos kasos sukasi tingus geltonų drugelių būrys
Mergaitė man nepatiko iš karto
Kam patinka mergaitė išsigandusi šliaužiančių kremo fragmentų?
Mano veidas nesudrebėjo iš baimės, pasijutau drąsus
Tvirtai iki prakaito suspaudžiau jos ranką
Mačiau kaip aplink mus krenta sotūs ir besikvatojantys kūnai
Keldami aukštyn kojas bėgom draskydami žalumą
Mus persekiojo garsiai klegančių geltonų drugelių debesis
Mergaitė ištiesė prakaituotoje rankoje du šokoladinius saldainius
„ Tu mane išgelbėjai. Imk. Vienas nevalgyk“
Po pietų miego auklėtoja paklausė: „ Kas padarė į lovą? “
Man prieš visus numovė kelnes ir pasodino ant šaltų grindų
Darželio draugė paėmė iš manęs saldainius
Ji sėdėjo su Tautvydu, žiūrėjo į mane ir jie valgė mano saldainius