Dabar tu kvėpavimas garas rūkas ir vėjas

Nebijok
Aklus kačiukus irgi kiša į maišą
Dar tik gimstanti Tavo vėlė
pažiūri
šypteli
sako
gaila kad nebeturiu rankų
apglėbčiau
O troškai taip
kad apie tai šnabždėjosi pakelių akmenys
Taip plonai moka verpti tik Moiros
Vienus įsuka į drobules
Kitus pamiršta
Vieniem suriša plaukus
Kitiems palieka palaidus
Kartais galvoju
nueisiu prie to akmens ir viską viską jam pasakysiu
Nueinu ir tyliu
Vanduo gerklėje
Ore plonytis voratinklis
Nuo žodžių pakilęs  gležnutis rūkas
Tiek tos tylos
Ant plokštės tupi ir
ilgesingai kurkia varliukas
Ant baltutėlių  paklodžių atsispaudžia
melsvutėliai gervuogių lapai
Čia sninga tiesiog ant jazminų žiedų
Čia vėjas nuraško vos užmegztus rojaus obuolius
Tyli
Vistiek ašaros būtų trukdę kalbėti
Ant rankos nutupia
dulkė
Blaškausi
Bandau raktikaulį
Netinka
Imu raktažolę
Nieko
Neatsidaro
Kastuvu bandau išlaužti
Lopeta mentimi
Nieko
Užrakinta
Netyčia išsprūsta iš rankų
Sudūžta
Išteka meilė
Tai tik tiek iš Tavęs ir teliko
Mam

Nei siela buvo
Tavo
o
dangaus
Nei kūnas Tavo
žemės

Turiu
įveikti pomėgį
svajoti ir kliedėti

Ir
Tu

Miegok
Kol stebiu
Kas iš laužo
pelenais
kils
Snaigė peteliškė
ar gulbė