Ruduoj

Lietaus lašai sukris in  mano delnus,
Išaisime taku lig paraštių
Sopės rankas, nor ciej  lašukai švelnūs,
Aš ilgesį ir nerimų lieciu.

Širdzies akordai suskambės lyg ryla,
Tokis  tus  keistas ritmas debesų,
Vangi giesmė galulauky nucyla,
Aš ca viena jau be tavį asu.

Pravirks gėlė gelsvuos laukuos nuvytus,
Paukštukai  savo lizdo nesuras,
Tį ne rasa, tį ašaros nukrito
Tau in rankas sudziržusias, geras.

Paskum išaisim mes per  sodų
In tį, kur lyja lietūs, vienuma,
Vėl taps nyku, o gal cik tep atrodo,
Tį nepasciks išajusi mama.