Neužmirštuolių takas prog medzius,
Ty avinėliai saugojo biržalio cylų,
Pražydis pumpuras negreit nudzus
Ir rytmecis ankscyvas ty prabyla.
Suvylgė kojas krintanci rasa,
Lašukais sidabriniais cykiai krito,
Aš vaikšcinėjau pievoj toj basa
Tep pasiilgusi neužmirštuolių ryto.
Palaima vasaros, kadu lieciu
Kamienų klevo, kur sula tekėjo,
Žalieji želmenys lauki kviecių,
Per juos gimcinėn mano takas ėjo.
Namelin laukdavo manį mama,
Jos švelnios rankos ir laimingos akys,
Ajau taku namolio klupdama,
Sugrįšk, dukrale, man motulė sakė.