už(iš)plūdo sekmadienio rytą malda

mano tėve
pašauktas džiaugtis ir laiminti

priberi pilnas balkono grindis
kalėdinės eglės spyglių
išmestos pro balkoną birželio rytą

sakytum atsiprašyk bet ne
už rankos tempi prie konteinerio
budėti ligi kitų Kalėdų

mano vaikų tėve
laikydamas už kairės dukrą
už dešinės sūnų
teptukais
savo rankom siekiančiom
skardinės alaus

negąsdini manęs
renkančios prisiminimus
apie neištikimybes

užmerktom akim
rūšiuoju
atleidimus

mano Dieve
pretenzingai kreipiuos
asmeninis Dieve

mėtai pagalves man po keliais
į išravėtą pakelę
pasiguldai glėbin ir sūpuoji

primeni man motiną
jauną netekėjusią našlę
lyg kalną
nuo kurio viskas atrodo
taip menka

tėve
kuriuo vadinu mintyse
nuotraukas savo piniginėje
su šunim ir katinu
nepriklausomus
nepavaldžius

budini manyje vaiką ir motiną
žmoną ir naivią meilužę

per ištiestą ranką
per tiltą lyg maldą

tėve kuris esi manyje
kuriuo esu tavyje
teesie