Mūs meilai

Gal mani nulinciuos už tų geismų,  už kūnų artumų,
Kap nakcy pasiklysim užžiebį padangėj žvaigždes,
Paryciui tavo veidas išnyks  tarsi paribio dūmas,
Aš išskrisiu prog langų mažu mūsų paukšti kregždi.

Tavyje jausiu ilgesį, skaudamo vakaro skonį,
Ir pasaulį pog mūsų abiejų gyventos kartos,
Apsivilksiu aš marškinius lino, tų rūbų marškonį,
Kolei čėsas po mudviejų kojom nucykis sustos.

Vėlei būsim kici, ciej  katrų dar pažinc  nesuspėjom,
Pienių vynu, išauštanco ryto miglu,
Tep ilgai, tep bevilciškai šito norėjom,
Kolei sudegėm meilėj ir tapome ryto žaru.